Kaip išsirinkti vaizdo plokštę 2026 metais? RTX 50 serijos pirkėjo gidas

Vaizdo plokštė yra vienas svarbiausių komponentų žaidimų ir kūrybiniame kompiuteryje. Būtent ji daugiausia lemia, kokia raiška galėsite žaisti, kokį kadrų dažnį pasieksite ir kaip greitai veiks dalis 3D, video, AI bei kitų GPU spartinamų programų.

2026 metais NVIDIA GeForce RTX 50 serija apima modelius nuo GeForce RTX 5060 iki aukščiausios klasės GeForce RTX 5090. Visi jie paremti NVIDIA Blackwell architektūra ir palaiko šiuolaikines RTX funkcijas, tačiau jų našumas, vaizdo atminties kiekis, energijos poreikis ir paskirtis labai skiriasi.

Šiame gide paaiškiname, kuo skiriasi RTX 5060, RTX 5060 Ti, RTX 5070, RTX 5070 Ti, RTX 5080 ir RTX 5090, kiek VRAM verta rinktis, kokia vaizdo plokštė labiau tinka Full HD, QHD ar 4K raiškai ir kuo skiriasi ASUS Prime, TUF Gaming, ROG bei ProArt modeliai.

Nuo ko pradėti renkantis vaizdo plokštę?

Pirmiausia verta atsakyti ne į klausimą „kuri RTX geriausia?“, o į tris praktiškesnius klausimus:

• kokia monitoriaus raiška bus naudojama;
• kokius žaidimus ar programas planuojate naudoti;
• kokio našumo ir FPS tikitės.

Vaizdo plokštė, kuri yra puikus pasirinkimas 1920 × 1080 Full HD monitoriui, nebūtinai bus racionali 3840 × 2160 4K sistemai. Kuo raiška didesnė, tuo daugiau pikselių GPU turi apskaičiuoti kiekviename kadre, todėl našumo poreikis sparčiai auga.

Jeigu dar nesate pasirinkę monitoriaus, verta pirmiausia nuspręsti, kokioje raiškoje norėsite žaisti. Aktualius ekranus rasite ASUS monitorių kategorijoje.

RTX 5060, 5060 Ti, 5070, 5070 Ti, 5080 ar 5090?

GeForce RTX 50 serijos modelių numeriai gana aiškiai nurodo jų vietą produktų hierarchijoje, tačiau vien didesnis numeris dar neatsako, kuris modelis geriausias konkrečiam kompiuteriui.

GPU klasė	Pagrindinė kryptis	Nuo kokios raiškos pradėti vertinti
GeForce RTX 5060	Vidutinės klasės gaming	Full HD
GeForce RTX 5060 Ti	Galingesnė vidutinė klasė	Full HD ir QHD
GeForce RTX 5070	Aukštesnės klasės QHD gaming	QHD
GeForce RTX 5070 Ti	Aukšto našumo QHD ir 4K kryptis	QHD ir 4K
GeForce RTX 5080	Aukščiausios klasės gaming ir kūrybinis darbas	4K
GeForce RTX 5090	Maksimalus GeForce našumas	4K, profesionalios ir labai reiklios GPU apkrovos

Šią lentelę verta laikyti pradine orientacija, o ne absoliučia taisykle. Tas pats GPU skirtinguose žaidimuose gali demonstruoti labai skirtingą rezultatą, o ray tracing, DLSS nustatymai ir norimas FPS gali visiškai pakeisti pasirinkimą.

RTX 5060 – kam jos pakanka?

GeForce RTX 5060 yra viena iš prieinamiausių RTX 50 serijos stacionarių vaizdo plokščių ir pirmiausia orientuota į šiuolaikinį Full HD gaming.

Ji gali būti racionalus pasirinkimas žaidėjui, kuris naudoja 1080p monitorių, nenori permokėti už 4K našumą ir planuoja naudotis RTX technologijomis bei DLSS.

Jeigu renkatės labai aukšto Hz Full HD monitorių, svarbu vertinti ir žaidimų pobūdį. Competitive žaidimuose dažnai lengviau pasiekti aukštą FPS, o naujausiuose grafiškai sudėtinguose AAA žaidimuose rezultatas priklausys nuo grafikos nustatymų bei ray tracing naudojimo.

RTX 5060 Ti – daugiau rezervo Full HD ir QHD

GeForce RTX 5060 Ti yra aukštesnė 5060 šeimos klasė. Ji ypač įdomi naudotojui, kuris nori daugiau našumo rezervo Full HD raiškai arba pereina prie QHD monitoriaus.

Renkantis RTX 5060 Ti svarbu atkreipti dėmesį į konkrečią vaizdo atminties konfigūraciją, nes rinkoje gali būti skirtingo VRAM kiekio modelių. Todėl vien užrašo „RTX 5060 Ti“ nepakanka – reikia tikrinti tikslų produkto kodą ir atminties kiekį.

RTX 5070 – stipri QHD klasė

GeForce RTX 5070 yra logiška kryptis sistemai, kurios pagrindinis tikslas – 2560 × 1440 QHD gaming. NVIDIA oficialioje specifikacijoje RTX 5070 turi 12 GB GDDR7 atminties, o RTX 5070 Ti – 16 GB GDDR7, todėl šios dvi plokštės skiriasi ne tik skaičiavimo našumu, bet ir atminties rezervu.

RTX 5070 verta vertinti kartu su 144–240 Hz QHD monitoriais, tačiau realus pasiekiamas FPS priklausys nuo konkretaus žaidimo, procesoriaus ir grafikos nustatymų.

RTX 5070 Ti – kai reikia daugiau QHD ir 4K galios

GeForce RTX 5070 Ti yra gerokai aukštesnė klasė nei bazinė RTX 5070. NVIDIA nurodo 16 GB GDDR7 atminties ir 8960 CUDA branduolių.

Toks GPU jau tampa rimtu pasirinkimu aukšto atnaujinimo dažnio QHD sistemai ir vartotojui, kuris nori žengti į 4K gaming klasę.

Didesnis 16 GB vaizdo atminties kiekis taip pat gali būti naudingas GPU spartinamoms kūrybinėms programoms ir didesniems projektams.

RTX 5080 – aukštos klasės 4K sistema

GeForce RTX 5080 orientuota į labai aukšto našumo gaming ir kūrybines sistemas. NVIDIA RTX 50 serijos hierarchijoje ji yra iškart po RTX 5090 ir skirta naudotojams, kuriems reikia didelio našumo rezervo aukštoje raiškoje.

RTX 5080 logiška derinti su aukštos klasės QHD arba 4K monitoriumi, tačiau tokio lygio GPU jau būtina atidžiau vertinti visą sistemą – procesorių, maitinimo šaltinį, korpuso dydį ir aušinimą.

RTX 5090 – kai reikia maksimalaus GeForce našumo

GeForce RTX 5090 yra RTX 50 serijos flagmanas. NVIDIA oficialiose specifikacijose ši plokštė turi 32 GB GDDR7 vaizdo atminties ir yra skirta aukščiausio lygio gaming, kūrybiniams bei AI spartinamiems darbams.

RTX 5090 dažniausiai nėra racionalus pasirinkimas paprastai Full HD ar vidutinės klasės QHD sistemai. Jos potencialas labiau atsiskleidžia 4K, itin reikliuose grafikos scenarijuose ir profesionaliose GPU apkrovose.

Full HD, QHD ar 4K – kaip raiška keičia GPU pasirinkimą?

1920 × 1080 Full HD

Full HD turi mažiausiai pikselių iš trijų populiariausių raiškų, todėl GPU apkrova yra mažesnė. Dėl to šioje raiškoje galima siekti didesnio FPS su vidutinės klasės vaizdo plokšte.

RTX 5060 ir RTX 5060 Ti klasės modeliai čia yra natūralus atspirties taškas, o galingesnė plokštė gali būti prasminga naudojant labai aukšto Hz monitorių arba itin reiklius grafikos nustatymus.

2560 × 1440 QHD

QHD suteikia daugiau detalumo nei Full HD, tačiau kartu GPU turi apdoroti gerokai daugiau pikselių. Šiai raiškai ypač aktualios RTX 5060 Ti, RTX 5070 ir RTX 5070 Ti klasės, priklausomai nuo norimo FPS ir žaidimų.

Jeigu naudojamas 165 Hz, 240 Hz ar dar spartesnis QHD monitorius, GPU rezervas tampa dar svarbesnis.

3840 × 2160 4K

4K raiškoje GPU turi apdoroti keturis kartus daugiau pikselių nei Full HD. Todėl čia aukštos klasės vaizdo plokštės suteikia daug daugiau realios naudos.

RTX 5070 Ti gali būti pradinis aukštesnės klasės variantas 4K sistemai, o RTX 5080 ir RTX 5090 suteikia daugiau našumo rezervo aukštai vaizdo kokybei, ray tracing ir didesniam FPS.

Raiška	GPU kryptis
Full HD	RTX 5060 / RTX 5060 Ti
QHD	RTX 5060 Ti / RTX 5070 / RTX 5070 Ti
4K	RTX 5070 Ti / RTX 5080 / RTX 5090

ASUS RTX 50 serijos vaizdo plokštės siūlomos keliose skirtingose šeimose, tarp jų ROG, TUF Gaming, ProArt, Prime ir Dual. Pats NVIDIA GPU gali būti tas pats, tačiau ASUS modeliai skiriasi aušinimo sistema, fiziniais matmenimis, gamykliniais dažniais, jungtimis ir dizainu.

Aktualias vaizdo plokštes ir kitus komponentus galite peržiūrėti ASUS kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kiek VRAM reikia vaizdo plokštei 2026 metais?

VRAM – vaizdo atmintis – naudojama tekstūroms, kadrų buferiams, geometrijai ir kitai grafinei informacijai saugoti. Kai žaidimas ar programa reikalauja daugiau vaizdo atminties, nei GPU turi, gali atsirasti našumo kritimų, tekstūrų užkrovimo problemų ar kitų trukdžių.

Reikalingas VRAM kiekis priklauso nuo raiškos, žaidimų, tekstūrų kokybės, ray tracing naudojimo ir profesionalių programų. Todėl vieno universalaus skaičiaus nėra.

Naudojimas	VRAM kryptis	Komentaras
Full HD gaming	8 GB ir daugiau	Pakanka daugeliui žaidimų, tačiau reiklesni AAA projektai gali naudoti daugiau
QHD gaming	12–16 GB	Didesnis rezervas aukštoms tekstūroms ir ilgesniam naudojimui
4K gaming	16 GB ir daugiau	Ypač aktualu aukštoms tekstūroms ir ray tracing
3D, AI, kūrybinis darbas	Pagal projektą	Kai kurios darbo apkrovos gali išnaudoti labai daug VRAM

Ar 8 GB VRAM dar pakanka?

8 GB vaizdo atminties vis dar gali pakakti Full HD žaidimams, ypač jei nenaudojamos maksimalios tekstūros ar labai reiklūs ray tracing nustatymai.

Tačiau jei planuojate kompiuterį naudoti ilgiau, žaisti naujausius AAA žaidimus arba pereiti prie QHD, didesnis VRAM kiekis gali suteikti daugiau rezervo ateičiai.

12 GB ar 16 GB – kas geriau QHD?

QHD raiškai 12 GB dažnai yra pakankama kryptis, tačiau 16 GB suteikia daugiau rezervo aukštesnėms tekstūroms ir reiklesniems projektams.

RTX 5070 turi 12 GB GDDR7, o RTX 5070 Ti – 16 GB GDDR7, todėl pasirinkimas tarp jų gali priklausyti ne tik nuo GPU našumo, bet ir nuo atminties poreikio.

Kada verta 16 GB ar daugiau?

16 GB ir daugiau verta rimčiau vertinti 4K gaming, 3D, video, AI ir kitose GPU spartinamose darbo apkrovose. Tokiose situacijose VRAM gali tapti ne tik papildomu rezervu, bet ir realiu našumo apribojimu.

Kas yra GDDR7?

NVIDIA GeForce RTX 50 serijoje naudojama GDDR7 vaizdo atmintis. Ji skirta didesniam duomenų perdavimo greičiui ir yra viena iš svarbių naujos kartos GPU platformos dalių.

Tačiau vien GDDR7 pavadinimas nepasako, kiek konkreti vaizdo plokštė bus greita. Svarbu vertinti visą GPU architektūrą, atminties kiekį, magistralės plotį ir konkretaus modelio našumą.

Kas yra DLSS 4?

DLSS 4 yra NVIDIA RTX technologijų rinkinys, skirtas našumui ir vaizdo kokybei gerinti naudojant dirbtinį intelektą.

RTX 50 serijoje viena svarbiausių naujovių yra Multi Frame Generation, kuri gali generuoti papildomus kadrus tarp tradiciškai atvaizduojamų kadrų suderinamuose žaidimuose.

DLSS gali leisti aukštesnėje raiškoje pasiekti didesnį FPS, tačiau rezultatas priklauso nuo konkretaus žaidimo, naudojamo DLSS režimo ir sistemos.

Ar DLSS reiškia, kad galima pirkti silpnesnę vaizdo plokštę?

Ne visada. DLSS gali labai padėti našumui, tačiau GPU bazinis našumas vis tiek lieka svarbus.

Jei žaidimas nepalaiko norimos DLSS funkcijos arba naudojate programas, kurios jos nenaudoja, sistema remsis įprastu GPU našumu.

Kas yra ray tracing?

Ray tracing yra grafikos metodas, leidžiantis tiksliau modeliuoti šviesos spindulius, atspindžius, šešėlius ir kitus apšvietimo efektus.

Ši technologija gali ženkliai pagerinti vaizdo kokybę, tačiau kartu padidina GPU apkrovą.

Dėl to ray tracing ypač svarbus renkantis vaizdo plokštę QHD ir 4K žaidimams. Jei planuojate naudoti aukštus ray tracing nustatymus, verta rinktis daugiau GPU našumo rezervo.

RTX 50 serija ir AI – kam tai naudinga?

RTX 50 serijos GPU turi specializuotus Tensor Cores, skirtus AI skaičiavimams. Jie naudojami ne tik DLSS, bet ir įvairiose kūrybinėse bei AI spartinamose programose.

Vaizdo plokštė gali spartinti:

• AI vaizdų generavimą;
• video apdorojimą;
• triukšmo mažinimą;
• 3D renderinimą;
• lokalius AI modelius;
• kai kurias kūrybines programas.

Tokiose apkrovose ypač svarbus ne tik GPU našumas, bet ir VRAM kiekis.

Ar RTX 5090 verta AI darbams?

RTX 5090 turi 32 GB GDDR7 vaizdo atminties, todėl ji suteikia gerokai daugiau rezervo nei žemesnės RTX 50 serijos plokštės.

Tai gali būti naudinga lokalios generatyvinės AI, didesnių modelių, 3D ir kitose atminties reikalaujančiose darbo apkrovose.

Tačiau profesionaliam AI darbui GPU reikia rinktis pagal konkrečių programų ir modelių reikalavimus. Vien didžiausias GeForce modelis ne visada yra ekonomiškai racionaliausias variantas.

Kaip vaizdo plokštę derinti su procesoriumi?

Net labai galinga vaizdo plokštė negali visada veikti visu pajėgumu, jei sistemą riboja procesorius.

Tai vadinama CPU bottleneck, tačiau reali situacija priklauso nuo žaidimo, raiškos ir norimo FPS.

Kodėl procesorius svarbesnis Full HD?

Full HD raiškoje GPU apkrova mažesnė, todėl sistema dažniau gali atsiremti į procesoriaus našumą. Tai ypač aktualu competitive žaidimuose, kuriuose siekiama labai aukšto FPS.

Dėl to aukšto Hz Full HD sistemai neužtenka vien galingos vaizdo plokštės – reikia ir tinkamo procesoriaus.

Kodėl 4K dažniau riboja GPU?

4K raiškoje grafikos procesorius turi apdoroti daug daugiau pikselių, todėl didesnė apkrovos dalis tenka GPU.

Dėl to aukštoje raiškoje skirtumas tarp vaizdo plokščių dažnai tampa svarbesnis nei nedideli skirtumai tarp panašios klasės procesorių.

Ar verta pirkti labai galingą GPU su silpnu procesoriumi?

Paprastai geriausias kompiuteris yra subalansuotas. RTX 5080 ar RTX 5090 nėra logiška derinti su labai silpnu procesoriumi, jei tikslas yra maksimalus gaming našumas.

Tačiau kūrybinėse ar AI programose, kurios daugiausia remiasi GPU, prioritetai gali būti kitokie.

PCI Express 5.0 – ar tai svarbu vaizdo plokštei?

RTX 50 serijos vaizdo plokštės naudoja naujos kartos PCI Express sąsają, tačiau realiam pirkėjui svarbiausia yra pagrindinės plokštės suderinamumas ir tai, ar GPU fiziškai bei elektriškai gali veikti sistemoje.

PCI Express standartai yra suderinami tarp skirtingų kartų, todėl naujesnė vaizdo plokštė nebūtinai reikalauja naujausios pagrindinės plokštės vien dėl PCIe versijos.

Vis dėlto kuriant visiškai naują aukštos klasės sistemą verta įvertinti visos platformos galimybes ir ateities atnaujinimus.

Ar visos to paties GPU vaizdo plokštės veikia vienodai?

Ne visiškai. Dvi RTX 5070 Ti vaizdo plokštės naudoja tą patį NVIDIA GPU, tačiau konkretūs ASUS modeliai gali skirtis:

• aušinimo sistema;
• ventiliatorių skaičiumi ir konstrukcija;
• gamykliniu dažniu;
• triukšmo lygiu;
• fiziniais matmenimis;
• maitinimo ir galios nustatymais;
• dizainu;
• papildomomis funkcijomis.

Dėl to vien GPU pavadinimas neapibrėžia visos vaizdo plokštės kokybės ar tinkamumo konkrečiam kompiuteriui.

ASUS Prime, TUF Gaming, ROG ar ProArt – kuo skiriasi?

ASUS serija	Pagrindinė kryptis
ASUS Dual	Kompaktiškesni ir paprastesni modeliai, kai svarbus dydis ir racionali komplektacija
ASUS Prime	Subalansuota konstrukcija universalioms sistemoms
TUF Gaming	Tvirta gaming kryptis, didesnis dėmesys aušinimui ir ilgaamžiškumui
ROG	Aukščiausios klasės gaming ir entuziastų modeliai
ProArt	Kūrybinėms ir profesionalioms sistemoms orientuotas dizainas

Kada rinktis ASUS Dual?

ASUS Dual dažnai orientuota į kompaktiškesnį formatą ir racionalesnę konstrukciją. Tokie modeliai gali būti patogūs mažesniuose korpusuose arba kai nereikia masyvios premium aušinimo sistemos.

Kada rinktis ASUS Prime?

Prime modeliai skirti subalansuotoms sistemoms, kuriose svarbus santūresnis dizainas ir geras kainos bei funkcijų balansas.

Kada rinktis TUF Gaming?

TUF Gaming yra logiška kryptis žaidimų sistemai, kurioje svarbus galingas aušinimas, tvirta konstrukcija ir gaming orientacija.

Kada rinktis ROG?

ROG skirta aukščiausios klasės gaming ir entuziastų sistemoms. Šioje šeimoje ASUS gali naudoti didesnes aušinimo sistemas, aukštesnius gamyklinius dažnius ir premium konstrukciją.

Kada rinktis ProArt?

ProArt vaizdo plokštės orientuotos į kūrėjus ir profesionalias darbo stotis. Dizainas paprastai santūresnis, o konstrukcija pritaikyta kūrybinėms sistemoms, kuriose svarbus našumas ir praktiškas integravimas.

ASUS vaizdo plokštes ir kitus komponentus galite peržiūrėti ASUS kompiuterių komponentų kategorijoje, o gaming ekosistemą – ASUS ROG skiltyje.

Kokio maitinimo šaltinio reikia vaizdo plokštei?

Pasirinkus GPU klasę būtina įvertinti ir maitinimo šaltinį – PSU. Kuo galingesnė vaizdo plokštė, tuo didesni gali būti visos sistemos energijos poreikiai, todėl nepakanka žiūrėti vien į ant PSU užrašytą vatų skaičių.

Svarbu vertinti:

• gamintojo rekomenduojamą PSU galią konkrečiai vaizdo plokštei;
• procesoriaus ir kitų komponentų energijos poreikį;
• PSU kokybę ir efektyvumą;
• reikalingas GPU maitinimo jungtis;
• ar maitinimo šaltinis turi tinkamus kabelius;
• rezervą būsimiems sistemos atnaujinimams.

Ar didesnės galios PSU visada geriau?

Nebūtina pirkti maksimaliai galingo maitinimo šaltinio. Svarbiau pasirinkti kokybišką PSU, kurio galios pakanka visai sistemai ir lieka racionalus rezervas.

Per mažos galios arba netinkamos kokybės maitinimo šaltinis aukštos klasės sistemoje gali sukelti nestabilumą, o labai stipriai per didintas PSU dažnai tiesiog padidina kompiuterio kainą nesuteikdamas realios naudos.

16 kontaktų GPU maitinimas – ką reikia žinoti?

Dalis aukštesnės klasės RTX 50 serijos vaizdo plokščių naudoja 16 kontaktų maitinimo jungtį. Moderniuose maitinimo šaltiniuose galima rasti jai skirtą tiesioginį kabelį, o su kai kuriomis vaizdo plokštėmis gali būti pateikiamas adapteris iš kelių PCIe 8 kontaktų jungčių.

Montuojant tokią vaizdo plokštę svarbu naudoti gamintojo numatytą prijungimo būdą ir tinkamai įstatyti jungtį. Kabeliui taip pat reikia palikti pakankamai vietos, kad uždarant korpuso šoninę sienelę jis nebūtų stipriai spaudžiamas ar nenatūraliai lenkiamas ties pačia jungtimi.

Jeigu kuriate naują aukštos klasės sistemą, verta iš karto rinktis šiuolaikinei vaizdo plokštei pritaikytą maitinimo šaltinį su reikalingomis jungtimis.

Ar vaizdo plokštė tilps į kompiuterio korpusą?

Tai vienas dažniausiai pamirštamų klausimų. Šiuolaikinės aukšto našumo vaizdo plokštės gali būti labai didelės, todėl vien PCI Express lizdo pagrindinėje plokštėje nepakanka.

Prieš perkant reikia palyginti:

• vaizdo plokštės ilgį;
• aukštį;
• storį ir užimamų lizdų skaičių;
• korpuso maksimalų GPU ilgį;
• vietą kabeliui prie maitinimo jungties;
• priekinių ventiliatorių ar radiatoriaus užimamą erdvę.

Pavyzdžiui, vien RTX 5070 Ti modeliai gali turėti labai skirtingą konstrukciją. Kompaktiškesnis ProArt variantas gali užimti mažiau vietos nei masyviam aušinimui orientuotas kitos ASUS šeimos modelis.

Ką reiškia 2.5-slot, 3-slot ar 3.5-slot vaizdo plokštė?

Vaizdo plokštės storis dažnai nurodomas pagal tai, kiek išplėtimo lizdų ji fiziškai užima. 2.5-slot modelis užima daugiau nei du lizdus, o labai didelės gaming plokštės gali priartėti prie trijų, keturių ar dar didesnio storio.

Tai svarbu ne tik dėl korpuso. Stora vaizdo plokštė gali uždengti kitus pagrindinės plokštės PCIe lizdus arba apsunkinti papildomų plėtimo kortų montavimą.

Jei naudojamas kompaktiškas korpusas arba sistemoje reikia papildomos tinklo, garso ar vaizdo įrašymo kortos, GPU storį verta tikrinti ypač atidžiai.

Kas yra SFF Ready vaizdo plokštė?

SFF – Small Form Factor – reiškia kompaktiškesnes kompiuterių sistemas. Kai kurios RTX 50 serijos vaizdo plokštės projektuojamos taip, kad būtų lengviau integruojamos į mažesnius korpusus.

Tačiau SFF klasė nereiškia, kad vaizdo plokštė automatiškai tilps į bet kurį mažą korpusą. Vis tiek reikia tikrinti konkrečius GPU matmenis, korpuso erdvę, PSU ir aušinimo galimybes.

ASUS ProArt serijoje galima rasti kompaktiškesnių aukšto našumo RTX 50 modelių. Tai ypač aktualu kūrybinėms darbo stotims, kuriose norima suderinti didelį GPU našumą ir santūresnį korpuso dydį.

Kodėl vaizdo plokštės aušinimas toks svarbus?

GPU veikdamas generuoja šilumą, todėl aukšto našumo vaizdo plokštėje aušinimo sistema yra labai svarbi. Ji turi išlaikyti tinkamas temperatūras ne tik pačiam grafikos procesoriui, bet ir kitiems plokštės komponentams.

ASUS vaizdo plokštėse, priklausomai nuo konkretaus modelio, galima rasti:

• kelis Axial-tech ventiliatorius;
• didelį radiatorių;
• vapor chamber konstrukciją;
• šiluminius vamzdelius;
• phase-change tipo GPU terminę medžiagą;
• ventiliuojamą galinę plokštę.

Šių elementų komplektacija skiriasi pagal seriją ir konkretų modelį, todėl negalima manyti, kad visos RTX 5080 ar RTX 5070 Ti plokštės aušinamos vienodai.

Ar didesnė vaizdo plokštė reiškia geresnį aušinimą?

Didesnis radiatorius gali suteikti daugiau paviršiaus šilumai išsklaidyti, tačiau vien fizinis dydis negarantuoja geresnio rezultato. Svarbi visa aušinimo konstrukcija, ventiliatorių valdymas, korpuso oro srautas ir pačios plokštės galios nustatymai.

Todėl renkantis tarp dviejų to paties GPU modelių verta vertinti ne tik jų matmenis, bet ir tai, kokiai paskirčiai konkreti ASUS serija sukurta.

Kiek svarbus korpuso oro srautas?

Net labai gera vaizdo plokštės aušinimo sistema negali efektyviai veikti, jei korpuse kaupiasi karštas oras.

Gaming kompiuteryje turėtų būti užtikrintas pakankamas šalto oro patekimas į korpusą ir šilto oro pašalinimas. Ypač tai svarbu RTX 5080, RTX 5090 ir kitose aukšto našumo sistemose.

Praktiškai reikia įvertinti:

• priekinius arba apatinius oro įsiurbimo ventiliatorius;
• galinį ir viršutinius išmetimo ventiliatorius;
• ar GPU nėra prispausta prie korpuso sienelės;
• ar kabeliai netrukdo oro srautui;
• CPU aušintuvo ir GPU tarpusavio išdėstymą.

Ar reikia vaizdo plokštės laikiklio?

Didelės ir sunkios vaizdo plokštės gali šiek tiek nusvirti žemyn – tai dažnai vadinama GPU sag. Dėl to kai kuriuose aukštesnės klasės modeliuose gamintojas komplekte pateikia papildomą GPU laikiklį.

Laikiklis padeda prilaikyti tolimąjį vaizdo plokštės kraštą ir sumažinti mechaninę apkrovą PCIe lizdui bei pačiai kortai.

Jeigu pasirinkta vaizdo plokštė yra didelė ir sunki, tokį laikiklį verta naudoti net tada, kai plokštė techniškai gali veikti ir be jo.

Kokias vaizdo jungtis turi RTX 50 serijos plokštės?

Šiuolaikinėse vaizdo plokštėse dažniausiai naudojamos DisplayPort ir HDMI išvestys, tačiau jų skaičius ir versijos gali skirtis pagal konkretų ASUS modelį.

Prieš perkant verta patikrinti:

• kiek monitorių planuojate jungti;
• ar reikia HDMI;
• ar reikia DisplayPort;
• kokios raiškos ir Hz monitorius bus naudojamas;
• ar konkreti jungtis palaiko norimą vaizdo režimą.

Tai ypač aktualu 4K aukšto atnaujinimo dažnio monitoriams ir kelių ekranų darbo vietoms.

Ar vaizdo plokštėje gali būti USB-C?

Taip. Kai kuriuose ASUS ProArt RTX 50 serijos modeliuose galima rasti ir USB Type-C vaizdo jungtį. Ji gali būti naudinga profesionaliose kūrybinėse darbo vietose ir su suderinamais ekranais ar kita įranga.

Tačiau USB-C nėra standartinė visų RTX 50 serijos vaizdo plokščių jungtis, todėl jos prieinamumą reikia tikrinti pagal konkretų modelį.

Kiek monitorių galima prijungti prie vaizdo plokštės?

Kelios fizinės jungtys dar nereiškia, kad visos jų kombinacijos veiks bet kokia raiška ir atnaujinimo dažniu. Maksimalų vienu metu palaikomų ekranų skaičių bei vaizdo režimus nustato konkretaus GPU ir vaizdo plokštės specifikacija.

Jeigu planuojama trijų ar keturių monitorių sistema, verta tai patikrinti prieš perkant, ypač profesionalioje darbo vietoje.

Game Ready ar Studio Driver – kurį rinktis?

NVIDIA GeForce vaizdo plokštėms siūlomi skirtingai orientuoti tvarkyklių variantai. GeForce Game Ready Driver pirmiausia skirtas naujausiems žaidimams ir jų optimizacijoms, o NVIDIA Studio Driver orientuotas į kūrybines programas ir jų darbo eigų stabilumą.

Naudojimas	Nuo ko pradėti
Daugiausia žaidimai	GeForce Game Ready Driver
Video, 3D, fotografija, kūrybinės programos	NVIDIA Studio Driver
Mišrus naudojimas	Rinktis pagal pagrindinę darbo paskirtį

Ką patikrinti prieš užsakant vaizdo plokštę?

Patikrinkite	Kodėl svarbu
GPU modelį ir VRAM	Tas pats šeimos pavadinimas gali turėti skirtingas atminties konfigūracijas
PSU rekomendaciją	Maitinimo šaltinis turi tikti visai sistemai
Maitinimo jungtį	PSU turi turėti tinkamą kabelį arba reikalingas jungtis adapteriui
GPU ilgį	Vaizdo plokštė turi fiziškai tilpti korpuse
GPU storį	Gali būti uždengiami papildomi PCIe lizdai
Korpuso airflow	Svarbus temperatūrai ir triukšmui
HDMI ir DisplayPort	Jungtys turi tikti naudojamiems monitoriams
Procesorių	Kad sistema nebūtų stipriai nesubalansuota

Jeigu kompiuterį komplektuojate nuo nulio, vaizdo plokštės nereikėtų vertinti atskirai nuo kitų komponentų. GPU, procesorius, pagrindinė plokštė, maitinimo šaltinis, korpusas ir aušinimas turi sudaryti vieną suderintą sistemą.

ASUS vaizdo plokštes, pagrindines plokštes, maitinimo šaltinius, korpusus ir kitą įrangą galite peržiūrėti ASUS kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kokią vaizdo plokštę rinktis pagal naudojimo paskirtį?

Technines charakteristikas lengviausia suprasti tada, kai jas susiejame su realiu naudojimu. Vienam naudotojui svarbiausia bus kuo didesnis FPS žaidimuose, kitam – 16 GB ar daugiau VRAM darbui su 3D projektais, o trečiam – kompaktiška ir tyli vaizdo plokštė darbo stočiai.

Todėl prieš renkantis konkretų ASUS modelį verta pirmiausia nuspręsti, kokia bus pagrindinė kompiuterio paskirtis.

Kokią RTX rinktis Full HD žaidimams?

1920 × 1080 Full HD raiškai dažniausiai nereikia pačios galingiausios RTX 50 serijos vaizdo plokštės. Daugeliui gaming sistemų racionalus atspirties taškas yra GeForce RTX 5060 arba RTX 5060 Ti.

RTX 5060 labiau orientuota į subalansuotą Full HD sistemą, o RTX 5060 Ti suteikia daugiau našumo rezervo ir gali būti įdomesnė naudojant aukšto atnaujinimo dažnio monitorių arba planuojant ateityje pereiti prie QHD.

Jeigu žaidžiate competitive žaidimus 240 Hz ar dar spartesniame monitoriuje, GPU reikia vertinti kartu su procesoriumi, nes Full HD raiškoje CPU našumas gali turėti didelę įtaką pasiekiamam FPS.

Kokią RTX rinktis QHD žaidimams?

2560 × 1440 QHD yra viena patraukliausių raiškų šiuolaikinei gaming sistemai, nes suteikia gerokai detalesnį vaizdą nei Full HD, tačiau nėra tokia reikli GPU kaip 4K.

Čia pasirinkimą galima skirstyti taip:

• RTX 5060 Ti – ekonomiškesnei QHD sistemai;
• RTX 5070 – stipriam universaliam QHD gaming;
• RTX 5070 Ti – aukšto našumo QHD sistemai ir didesniam rezervui.

Jeigu naudojamas 165 Hz, 240 Hz ar dar spartesnis QHD monitorius, papildomas GPU našumas tampa svarbesnis, nes tikslas dažnai yra ne vien aukšta vaizdo kokybė, bet ir didelis FPS.

Kokią RTX rinktis 4K žaidimams?

3840 × 2160 4K raiška GPU apkrauna gerokai stipriau nei Full HD ar QHD, todėl čia aukštesnės klasės vaizdo plokštė suteikia daugiau realios naudos.

RTX 5070 Ti galima vertinti kaip vieną iš pradinių aukštesnės klasės 4K pasirinkimų, tačiau reiklesnei 4K sistemai logiška žiūrėti į RTX 5080.

RTX 5090 skirta tiems, kuriems reikia maksimalaus GeForce našumo ir didelio 32 GB VRAM rezervo. Paprastai tokios klasės GPU prasmingiausia aukščiausios klasės sistemose, kuriose ir kiti komponentai parinkti atitinkamai.

Kokią vaizdo plokštę rinktis esports?

Esports žaidimuose prioritetai skiriasi nuo grafiškai sudėtingų vieno žaidėjo AAA projektų. Čia dažnai svarbiausia labai aukštas ir stabilus FPS bei maža sistemos delsa.

Dėl to nebūtina automatiškai rinktis RTX 5080 ar RTX 5090. Jei žaidžiama Full HD raiška, labai svarbus tampa ir procesorius, o tinkamai subalansuota sistema gali būti racionalesnė nei maksimaliai galingas GPU su silpnesniu CPU.

Monitorių taip pat reikia derinti su sistema – 360 Hz ar 500 Hz ekranas didžiausią naudą suteiks tada, kai naudojamas žaidimas ir kompiuteris gali generuoti labai aukštą kadrų dažnį.

Kokią vaizdo plokštę rinktis video montavimui?

Video montavimo programose GPU gali būti naudojamas efektams, vaizdo apdorojimui, eksportui ir AI funkcijoms spartinti. Čia svarbus ne tik grafikos procesoriaus greitis, bet ir VRAM kiekis.

Lengvesniems projektams gali pakakti vidutinės klasės GPU, tačiau dirbant su aukštos raiškos medžiaga, sudėtingais efektais ar dideliais projektais daugiau VRAM ir GPU našumo suteikia daugiau rezervo.

Tokiai sistemai verta vertinti RTX 5070, RTX 5070 Ti arba RTX 5080 klasę pagal naudojamos programinės įrangos ir projektų poreikius.

Kokią vaizdo plokštę rinktis 3D darbams?

3D modeliavimo ir renderinimo sistemose vaizdo plokštė gali būti vienas svarbiausių komponentų. Ypač tada, kai naudojama programinė įranga gali renderinti naudojant GPU.

Didesni projektai gali reikalauti daug vaizdo atminties, todėl čia verta atkreipti dėmesį ne tik į GPU klasę, bet ir į VRAM.

16 GB turinčios RTX 5070 Ti ir RTX 5080 suteikia daugiau atminties rezervo nei RTX 5070, o RTX 5090 su 32 GB VRAM skirta itin reiklioms darbo apkrovoms.

Kokią vaizdo plokštę rinktis AI darbams?

Lokaliems AI modeliams ir generatyvinio AI įrankiams GPU pasirinkimas stipriai priklauso nuo konkretaus modelio dydžio ir programinės įrangos. Tokiose apkrovose VRAM dažnai tampa vienu svarbiausių parametrų.

Didesnis VRAM kiekis gali leisti naudoti didesnius modelius arba didesnius darbo rinkinius nei mažesnę vaizdo atmintį turinčioje plokštėje.

Todėl AI darbo stotyje RTX 5070 Ti ar RTX 5080 16 GB gali būti įdomesnės už mažesnės atminties modelius, o RTX 5090 32 GB suteikia didžiausią GeForce RTX 50 serijos VRAM rezervą.

Kada verta rinktis ASUS ProArt vaizdo plokštę?

ASUS ProArt vaizdo plokštės orientuotos į kūrybines ir profesionalias sistemas. Jos ypač įdomios naudotojams, kurie nori aukšto GPU našumo, tačiau pageidauja santūresnio dizaino ir konstrukcijos, tinkamos darbo stočiai.

ProArt galima vertinti sistemoms, skirtoms:

• video montavimui;
• 3D modeliavimo ir renderinimo darbams;
• fotografijai ir grafiniam dizainui;
• AI įrankiams;
• profesionalioms kūrybinėms programoms.

Kada verta rinktis ASUS TUF Gaming?

TUF Gaming yra stipri kryptis žaidimų kompiuteriui, kuriame svarbi tvirta konstrukcija, efektyvus aušinimas ir gaming klasės komplektacija.

TUF Gaming ypač verta vertinti tada, kai norite aukštos klasės RTX GPU ir neturite tikslo mokėti papildomai už pačią aukščiausią ROG konstrukcijos klasę.

Kada verta rinktis ROG?

ROG – Republic of Gamers orientuota į entuziastus ir aukščiausios klasės gaming sistemas. ROG vaizdo plokštės skirtos naudotojams, kuriems svarbus ne tik pats GPU, bet ir premium klasės aušinimas, konstrukcija bei išskirtinis gaming dizainas.

Aukščiausioje RTX 50 serijos klasėje galima sutikti ir ROG Astral modelius, tačiau prieš juos renkantis būtina atidžiai patikrinti fizinius matmenis, PSU reikalavimus ir korpuso suderinamumą.

Ar verta mokėti daugiau už OC modelį?

Vaizdo plokštės pavadinime galima sutikti žymėjimą OC Edition. Tai reiškia, kad gamintojas konkrečiam modeliui nustatė aukštesnį gamyklinį dažnį nei standartiniame variante.

Tačiau renkantis tarp standartinio ir OC modelio nereikėtų vertinti vien dažnio. Kainos skirtumą verta palyginti ir su aušinimo sistema, triukšmu, matmenimis bei visa konkretaus modelio komplektacija.

Dažniausios klaidos renkantis vaizdo plokštę

1. Rinktis vien pagal GPU pavadinimą

RTX 5070 Ti nurodo GPU klasę, tačiau nepasako, kokia yra konkrečios ASUS plokštės aušinimo sistema, dydis, gamyklinis dažnis ar jungtys.

2. Ignoruoti VRAM kiekį

Ypač kūrybinėse, AI ir aukštos raiškos apkrovose vaizdo atmintis gali tapti svarbiu apribojimu.

3. Pirkti per galingą GPU monitoriui

RTX 5090 paprastai nėra racionalus pasirinkimas paprastam 60 Hz Full HD monitoriui. Biudžetą dažnai geriau paskirstyti subalansuotai visai sistemai.

4. Pirkti per silpną GPU aukštos raiškos monitoriui

4K aukšto Hz monitorius pats savaime negarantuoja sklandaus gaming. Vaizdo plokštė turi gebėti generuoti pakankamą FPS pasirinktoje raiškoje.

5. Pamiršti maitinimo šaltinį

Prieš perkant reikia patikrinti PSU galią ir reikiamas maitinimo jungtis.

6. Nepatikrinti vaizdo plokštės matmenų

Dideli aukščiausios klasės modeliai gali netilpti į korpusą arba palikti per mažai vietos maitinimo kabeliui.

7. Nepalikti vietos aušinimui

Vien to, kad GPU fiziškai telpa, nepakanka. Aplink ją turi likti pakankamai vietos oro srautui.

8. Per daug sureikšminti DLSS

DLSS gali reikšmingai padidinti našumą suderinamuose žaidimuose, tačiau nereikėtų pirkti per silpnos vaizdo plokštės tikintis, kad DLSS išspręs visus našumo apribojimus.

9. Neįvertinti procesoriaus

Ypač Full HD ir aukšto FPS sistemose per silpnas CPU gali neleisti pilnai išnaudoti labai galingos vaizdo plokštės.

10. Rinktis vien pagal kainą

Pigesnis to paties GPU modelis gali būti labai geras pasirinkimas, tačiau prieš perkant verta palyginti aušinimą, matmenis, triukšmo charakteristikas, jungtis ir garantiją.

RTX 5060, 5060 Ti, 5070, 5070 Ti, 5080 ar 5090 – galutinis pasirinkimas

GPU	Kam pirmiausia verta rinktis
RTX 5060	Subalansuotam Full HD gaming kompiuteriui
RTX 5060 Ti	Aukštesnio našumo Full HD ir QHD sistemai
RTX 5070	Stipriam QHD gaming kompiuteriui
RTX 5070 Ti	Aukšto FPS QHD, 4K pradžiai ir reiklesniam kūrybiniam darbui
RTX 5080	Aukštos klasės 4K gaming ir profesionaliam GPU darbui
RTX 5090	Maksimaliam GeForce našumui, 4K, 3D ir reiklioms AI apkrovoms

Kaip išsirinkti vaizdo plokštę 2026 metais?

Geriausia vaizdo plokštė nėra tiesiog brangiausias modelis. Racionalus pasirinkimas prasideda nuo monitoriaus raiškos, norimo FPS ir realių programų, kurias naudosite.

Full HD sistemai dažniausiai nėra būtinas RTX 5080 ar RTX 5090 lygio GPU. QHD segmentas suteikia labai platų pasirinkimą tarp RTX 5060 Ti, RTX 5070 ir RTX 5070 Ti, o aukštos klasės 4K sistemose atsiskleidžia RTX 5080 ir RTX 5090.

Pasirinkus GPU klasę, dar reikia išsirinkti konkretų ASUS modelį – Prime, TUF Gaming, ROG, ProArt ar Dual – ir patikrinti jo matmenis, aušinimą, maitinimo reikalavimus bei jungtis.

Aktualias ASUS vaizdo plokštes ir kitus kompiuterio komponentus rasite ASUS kompiuterių komponentų kategorijoje. Jei kartu renkatės ekraną naujai gaming sistemai, verta peržiūrėti ir ASUS monitorius.

Kaip išsirinkti pagrindinę plokštę?

Pasirinkus vaizdo plokštę, kitas svarbus komponentas yra pagrindinė plokštė. Ji pati paprastai nepadidina žaidimų FPS taip, kaip galingesnis GPU ar procesorius, tačiau nuo jos priklauso, kokį procesorių, operatyviąją atmintį, SSD diskus, išplėtimo kortas ir dalį kitų komponentų galėsite naudoti.

Pagrindinės plokštės nereikėtų rinktis vien pagal kainą ar ROG, TUF Gaming ar Prime pavadinimą. Pirmiausia reikia užtikrinti procesoriaus lizdo, mikroschemų rinkinio, RAM tipo, korpuso formato ir reikalingų jungčių suderinamumą.

AMD ar Intel pagrindinė plokštė?

Pagrindinė plokštė turi būti skirta pasirinktam procesoriui. AMD ir Intel procesoriai naudoja skirtingus lizdus bei platformas, todėl jų negalima montuoti į tą pačią pagrindinę plokštę.

Be to, net to paties gamintojo skirtingų kartų procesoriai nebūtinai naudoja tą patį lizdą. Todėl renkantis pagrindinę plokštę svarbu tikrinti ne vien užrašą „AMD“ ar „Intel“, o tikslų procesoriaus modelį ir konkrečios pagrindinės plokštės CPU palaikymo sąrašą.

Kas yra CPU socket?

Socket – tai fizinis procesoriaus lizdas pagrindinėje plokštėje. Procesoriaus ir pagrindinės plokštės socket turi sutapti.

Pavyzdžiui, dabartinėse AMD platformose galima sutikti AM5 pagrindines plokštes, o Intel platformose naudojami konkrečiai procesorių kartai skirti LGA lizdai. Tačiau vien sutampantis socket dar ne visada garantuoja procesoriaus palaikymą – svarbus ir chipset bei BIOS versija.

Kodėl būtina tikrinti CPU Support List?

Pagrindinių plokščių gamintojai pateikia konkrečių palaikomų procesorių sąrašus. Juose galima patikrinti, ar pasirinktas CPU palaikomas ir nuo kurios BIOS versijos.

Tai ypač svarbu, kai naujesnis procesorius montuojamas į anksčiau išleistą pagrindinę plokštę. Fiziškai lizdas gali tikti, tačiau prieš paleidžiant sistemą gali reikėti BIOS atnaujinimo.

Kas yra pagrindinės plokštės chipset?

Chipset – mikroschemų rinkinys – nustato dalį pagrindinės plokštės funkcinių galimybių. Nuo pasirinktos platformos ir chipset gali priklausyti PCIe linijų, USB jungčių, M.2 diskų ir kitų funkcijų kiekis bei palaikymas.

Todėl dvi pagrindinės plokštės su tuo pačiu procesoriaus lizdu gali labai skirtis savo galimybėmis.

Renkantis chipset verta klausti ne „kuris numeris didžiausias?“, o kokių funkcijų realiai reikia mano kompiuteriui?

Ar brangiausias chipset visada geriausias?

Ne. Aukštesnės klasės chipset paprastai suteikia daugiau galimybių, tačiau jei jų nenaudosite, brangesnė pagrindinė plokštė nepadarys kompiuterio proporcingai greitesnio.

Gaming sistemai su viena vaizdo plokšte, vienu ar dviem NVMe SSD ir įprasta periferija dažnai nereikia maksimaliai funkcionalios entuziastų pagrindinės plokštės.

Kita vertus, darbo stočiai su keliais SSD, daug USB įrangos, papildomomis PCIe kortomis ir greitu tinklu didesnis išplėtimo galimybių kiekis gali būti labai naudingas.

ATX, microATX ar Mini-ITX – kokį formatą rinktis?

Pagrindinės plokštės skiriasi fiziniu dydžiu. Populiariausi stacionarių kompiuterių formatai yra ATX, microATX ir Mini-ITX.

Formatas	Pagrindinis privalumas	Kam tinka
ATX	Daugiau vietos jungtims ir išplėtimui	Gaming, darbo stotims ir universalioms sistemoms
microATX	Kompaktiškesnis dydis ir dažnai racionalesnė kaina	Namų, darbo ir vidutinės klasės gaming sistemoms
Mini-ITX	Labai kompaktiška sistema	Small Form Factor kompiuteriams

Didesnė pagrindinė plokštė savaime nėra greitesnė. ATX privalumas dažniausiai yra daugiau fizinės vietos papildomiems PCIe lizdams, M.2 diskams, jungtims ir kitai įrangai.

Ar microATX tinka galingam gaming kompiuteriui?

Taip. Gerai sukomplektuota microATX pagrindinė plokštė gali būti naudojama ir labai galingame gaming kompiuteryje. Formatas pats savaime neapibrėžia procesoriaus ar vaizdo plokštės našumo.

Svarbiau konkretaus modelio maitinimo grandinė, CPU palaikymas, jungtys ir išplėtimo galimybės.

DDR4 ar DDR5 – ką palaiko pagrindinė plokštė?

Pagrindinė plokštė nustato, kokio tipo operatyviąją atmintį galima naudoti. DDR4 ir DDR5 moduliai nėra tarpusavyje pakeičiami – jų fizinė konstrukcija ir elektrinės charakteristikos skiriasi.

Jeigu pagrindinė plokštė skirta DDR5, į ją negalėsite įdėti DDR4 atminties ir atvirkščiai.

Kuriant naują sistemą verta iš karto suplanuoti visą platformą: procesorių, pagrindinę plokštę ir RAM rinktis kaip tarpusavyje suderintą komplektą.

Kiek RAM lizdų reikia?

Standartinėse ATX ir daugelyje microATX pagrindinių plokščių dažnai būna keturi DIMM lizdai, tačiau kompaktiškesniuose ar ekonomiškesniuose modeliuose jų gali būti du.

Jeigu šiandien planuojate naudoti 32 GB RAM, verta pagalvoti ir apie būsimą atnaujinimą. Keturi lizdai gali suteikti daugiau lankstumo, tačiau optimalus modulių išdėstymas priklauso nuo konkrečios platformos ir atminties konfigūracijos.

Kiek M.2 lizdų reikia pagrindinėje plokštėje?

Šiuolaikiniuose kompiuteriuose pagrindinis SSD dažniausiai montuojamas į M.2 lizdą. Jei planuojate naudoti daugiau nei vieną NVMe SSD, verta iš karto patikrinti, kiek M.2 lizdų turi pagrindinė plokštė.

Pavyzdžiui, galima naudoti:

• vieną SSD operacinei sistemai ir programoms;
• antrą SSD žaidimams;
• papildomą diską projektams ar duomenims.

Tačiau ne visi M.2 lizdai konkrečioje pagrindinėje plokštėje būtinai turi vienodas galimybes. Jie gali palaikyti skirtingas PCIe kartas arba dalintis dalimi resursų su kitomis jungtimis.

PCIe 4.0 ar PCIe 5.0 SSD?

Naujesnės pagrindinės plokštės gali turėti PCIe 5.0 M.2 lizdus, skirtus labai greitiems NVMe SSD. Tačiau kasdieniam naudojimui ar gaming ne visada būtina rinktis patį greičiausią PCIe 5.0 diską.

PCIe 4.0 NVMe SSD daugeliui sistemų vis dar suteikia labai aukštą našumą. PCIe 5.0 labiau verta vertinti tada, kai realios darbo apkrovos gali išnaudoti didesnį sekvencinį duomenų perdavimo greitį.

Ką reiškia PCIe x16 lizdas?

Diskrečioji vaizdo plokštė paprastai montuojama į pagrindinį PCI Express x16 lizdą. Tai fiziškai didžiausias PCIe lizdas pagrindinėje plokštėje.

Šiuolaikinėse platformose galima sutikti PCIe 4.0 ir PCIe 5.0 x16 palaikymą. Tačiau vien naujesnė PCIe karta savaime negarantuoja didesnio FPS – realus skirtumas priklauso nuo konkretaus GPU ir naudojimo scenarijaus.

Jeigu naudojate labai storą RTX vaizdo plokštę, verta patikrinti ir kitų PCIe lizdų padėtį, nes GPU aušinimo sistema gali juos fiziškai uždengti.

Kas yra VRM ir ar jis svarbus?

VRM – Voltage Regulator Module – yra pagrindinės plokštės maitinimo grandinės dalis, kuri tiekia procesoriui tinkamai reguliuojamą įtampą.

Galingesni procesoriai, ilgos didelės apkrovos ir overclocking gali kelti didesnius reikalavimus VRM konstrukcijai bei jos aušinimui.

Tačiau vien didesnis reklamuojamas maitinimo fazių skaičius neleidžia automatiškai nuspręsti, kuri pagrindinė plokštė geresnė. Svarbi visa maitinimo grandinės konstrukcija, komponentų kokybė ir aušinimas.

Ar verta pagrindinė plokštė su Wi-Fi?

Jeigu kompiuterio negalėsite patogiai prijungti Ethernet kabeliu, integruotas Wi-Fi yra labai naudingas. Tokiuose modeliuose paprastai kartu būna ir Bluetooth ryšys, tačiau konkrečią versiją reikia tikrinti pagal modelį.

Naujesnėse ASUS pagrindinėse plokštėse galima rasti Wi-Fi 6E ar Wi-Fi 7, tačiau maksimalų ryšio greitį lemia ne vien kompiuterio adapteris – reikalingas ir suderinamas maršrutizatorius bei tinkama tinklo infrastruktūra.

ASUS tinklo įrangą galite peržiūrėti ASUS tinklo įrangos kategorijoje.

1 Gb, 2.5 Gb ar greitesnis Ethernet?

Laidinio tinklo valdiklis taip pat gali skirtis. 2.5 Gigabit Ethernet vis dažniau sutinkamas šiuolaikinėse pagrindinėse plokštėse ir suteikia daugiau pralaidumo nei tradicinis 1 Gb Ethernet, jei visa tinklo infrastruktūra palaiko didesnį greitį.

Greitesnis Ethernet ypač naudingas naudojant NAS, vietinį serverį ar perkeliant didelius failus tarp kompiuterių.

Kiek USB jungčių reikia?

Prie pagrindinės plokštės gali būti jungiama klaviatūra, pelė, ausinės, mikrofonas, išorinis SSD, valdikliai, spausdintuvas, kamera ir kita periferija, todėl USB jungčių skaičių verta įvertinti prieš perkant.

Skirtinguose modeliuose galima rasti:

• USB-A;
• USB-C;
• skirtingo greičio USB jungtis;
• vidines jungtis korpuso priekiniams USB lizdams;
• kai kuriose platformose – USB4 ar Thunderbolt palaikymą.

USB-C jungties forma pati savaime nepasako jos greičio ar funkcijų, todėl reikia tikrinti konkretaus modelio specifikaciją.

Ar reikalingas BIOS FlashBack?

Kai kuriose ASUS pagrindinėse plokštėse yra BIOS FlashBack funkcija, leidžianti atnaujinti BIOS naudojant USB laikmeną ir tam skirtą mygtuką.

Ji gali būti ypač naudinga, jei pagrindinei plokštei reikia naujesnės BIOS versijos pasirinktam procesoriui. Tačiau šios funkcijos prieinamumas priklauso nuo konkretaus modelio.

ASUS Prime, TUF Gaming, ROG ar ProArt pagrindinė plokštė?

ASUS serija	Pagrindinė kryptis
Prime	Universalios ir subalansuotos sistemos
TUF Gaming	Gaming sistemos, praktiškas funkcijų ir konstrukcijos balansas
ROG Strix	Aukštesnės klasės gaming ir entuziastų sistemos
ROG	Aukščiausios klasės entuziastų platformos ir pažangios funkcijos
ProArt	Kūrybinės darbo stotys, didelis jungčių ir išplėtimo poreikis

Kada rinktis ASUS Prime?

ASUS Prime yra gera kryptis universaliam namų, darbo ar gaming kompiuteriui, kai nereikia specifinių premium funkcijų. Šioje šeimoje yra įvairių chipset ir formato modelių, todėl reikia lyginti konkrečias jų specifikacijas.

Kada rinktis TUF Gaming?

TUF Gaming pagrindinės plokštės orientuotos į gaming sistemas ir dažnai siūlo gerą praktiškų funkcijų, aušinimo bei konstrukcijos balansą.

Kada verta ROG Strix?

ROG Strix verta vertinti aukštesnės klasės gaming sistemai, kai reikia daugiau jungčių, pažangesnių funkcijų ir didesnio platformos rezervo.

Kada verta ProArt?

ProArt pagrindinės plokštės skirtos kūrybinėms darbo stotims ir profesionalams, kuriems gali būti svarbios didelės spartos jungtys, išplėtimo galimybės, greitas tinklas ir kelių didelio našumo įrenginių naudojimas.

Ką patikrinti prieš perkant pagrindinę plokštę?

Patikrinkite	Kodėl svarbu
CPU socket	Turi sutapti su pasirinktu procesoriumi
CPU palaikymą	Tas pats socket ne visada garantuoja konkretaus CPU palaikymą
RAM tipą	DDR4 ir DDR5 nėra tarpusavyje pakeičiami
Formatą	Plokštė turi tilpti pasirinktame korpuse
M.2 lizdus	Svarbu planuojant kelis NVMe SSD
PCIe lizdus	GPU ir papildomoms plėtimo kortoms
Wi-Fi ir Ethernet	Pagal naudojamą tinklo infrastruktūrą
USB	Kad pakaktų periferinei įrangai ir korpuso jungtims
BIOS versiją	Gali būti svarbi naujesnio CPU palaikymui

Pagrindinę plokštę verta rinktis ne kaip atskirą komponentą, o kaip visos platformos pagrindą. Procesorius, RAM, SSD, vaizdo plokštė, korpusas ir būsimi atnaujinimai turi būti įvertinti dar prieš pasirenkant konkretų modelį.

ASUS pagrindines plokštes ir kitus komponentus galite peržiūrėti ASUS kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kiek RAM reikia kompiuteriui 2026 metais?

Operatyvioji atmintis – RAM tiesiogiai veikia tai, kiek programų ir duomenų kompiuteris gali patogiai laikyti aktyviai naudojamus vienu metu. Per mažas RAM kiekis gali lemti sulėtėjimus, dažnesnį duomenų perkėlimą į SSD ir prastesnį bendrą darbo komfortą.

2026 metais naujam kompiuteriui verta vertinti ne tik bendrą RAM kiekį, bet ir atminties tipą, modulių skaičių, dažnį, delsą ir suderinamumą su procesoriumi bei pagrindine plokšte.

16 GB, 32 GB ar 64 GB RAM?

RAM kiekis	Kam tinka	Komentaras
16 GB	Biuras, naršymas, paprastesnis gaming	Dar tinkama bazinė talpa, tačiau rezervas ateičiai mažesnis
32 GB	Gaming, multitasking, kūrybinis darbas	Labai universalus pasirinkimas naujam kompiuteriui
64 GB	Video, 3D, dideli projektai, virtualios mašinos	Daugiau rezervo profesionalioms apkrovoms
128 GB ir daugiau	Specializuotos darbo stotys	Rinktis pagal konkrečios programinės įrangos poreikius

Ar 16 GB RAM dar pakanka?

Taip, 16 GB vis dar gali būti pakankama talpa kasdieniam darbui, naršymui, Microsoft 365 ir daliai žaidimų. Tačiau naują sistemą perkant keliems metams į priekį, 32 GB dažnai suteikia daugiau komforto ir mažiau riboja intensyvų multitasking.

Ar gaming kompiuteriui reikia 32 GB?

32 GB nėra absoliuti būtinybė kiekvienam žaidimui, tačiau tai yra labai racionali talpa šiuolaikinei gaming sistemai. Ji suteikia daugiau rezervo ne tik pačiam žaidimui, bet ir naršyklei, Discord, įrašymo programoms, launcher ir kitoms foninėms programoms.

Kada verta 64 GB RAM?

64 GB verta rimčiau svarstyti, jei kompiuteris naudojamas ne tik žaidimams, bet ir video montavimui, 3D, dideliems Photoshop projektams, programavimui su virtualiomis mašinomis ar kitoms atminties imlioms užduotims.

DDR4 ar DDR5?

DDR4 ir DDR5 yra skirtingos RAM kartos. Jos nėra tarpusavyje pakeičiamos, todėl pasirinkimas priklauso nuo procesoriaus ir pagrindinės plokštės platformos.

Naujesnėse sistemose vis dažniau naudojama DDR5, tačiau rinkoje vis dar yra daug DDR4 platformų. Jei komplektuojate visiškai naują kompiuterį, verta vertinti visos platformos kainą ir ilgaamžiškumą, o ne vien RAM modulio kainą.

Ar DDR5 visada greitesnė?

DDR5 suteikia didesnį teorinį duomenų perdavimo greitį ir yra naujesnė technologija, tačiau realų našumą lemia ne vien užrašas DDR5. Svarbūs konkretūs MT/s, laiko parametrai, procesoriaus atminties valdiklis ir naudojama programa.

Todėl silpnesnės specifikacijos DDR5 rinkinys nebūtinai visose situacijose bus ženkliai greitesnis už gerai sukonfigūruotą DDR4 sistemą.

Ką reiškia RAM MT/s?

RAM specifikacijose dažnai matysite tokius skaičius kaip 5600 MT/s, 6000 MT/s ar 6400 MT/s. MT/s nurodo duomenų perdavimo operacijų skaičių per sekundę.

Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnį teorinį pralaidumą gali pasiekti atmintis, tačiau vien didesnis skaičius negarantuoja geresnio realaus našumo.

Kas yra CL ir RAM laiko parametrai?

CL – CAS Latency – yra vienas iš RAM delsos parametrų. Paprastai jis nurodomas kartu su kitais laiko nustatymais.

Renkantis RAM nereikėtų vertinti vien MT/s arba vien CL. Svarbu visas dažnio ir delsos derinys, taip pat tai, ar konkretus rinkinys stabiliai veiks pasirinktoje platformoje.

2 × 16 GB ar 1 × 32 GB?

Daugeliu atvejų 2 × 16 GB rinkinys yra patrauklesnis už vieną 32 GB modulį, nes sistema gali naudoti daugiau nei vieną atminties kanalą ir pasiekti didesnį atminties pralaidumą.

Vienas 32 GB modulis gali būti prasmingas tada, kai svarbiausias tikslas yra palikti daugiau laisvų lizdų būsimam plėtimui, tačiau našumo požiūriu dažniausiai verta rinktis subalansuotą dviejų modulių komplektą.

2 × 32 GB ar 4 × 16 GB?

Jei reikia 64 GB, dažnai praktiškiau pradėti nuo 2 × 32 GB nei keturių 16 GB modulių. Du moduliai palieka daugiau vietos būsimam plėtimui ir gali būti paprasčiau suderinami su aukštesniais atminties dažniais.

Keturi moduliai gali padidinti apkrovą procesoriaus atminties valdikliui, todėl maksimalūs stabilūs dažniai gali skirtis nuo dviejų modulių konfigūracijos.

Kas yra Dual Channel?

Dual Channel leidžia procesoriui naudoti du atminties kanalus, taip padidinant bendrą atminties pralaidumą.

Tam dažniausiai naudojami du tinkamai į atitinkamus pagrindinės plokštės lizdus įdėti moduliai. Kokius konkrečiai DIMM lizdus naudoti pirmiausia, reikia tikrinti pagrindinės plokštės instrukcijoje.

Kas yra Intel XMP?

Intel XMP – Extreme Memory Profile leidžia suderinamame kompiuteryje įjungti RAM gamintojo paruoštą didesnio našumo profilį, kuriame nustatyti dažnis, įtampa ir laiko parametrai.

Be tokio profilio RAM gali veikti standartiniais platformos nustatymais, kurie gali būti žemesni nei ant modulio pakuotės reklamuojamas maksimalus greitis.

Kas yra AMD EXPO?

AMD EXPO – Extended Profiles for Overclocking yra AMD platformoms skirta atminties profilių technologija. Ji atlieka panašią praktinę funkciją – leidžia lengviau pritaikyti gamintojo numatytus atminties parametrus suderinamoje sistemoje.

Renkant AMD sistemą verta ieškoti EXPO palaikančių DDR5 rinkinių, o Intel sistemose dažnai aktualus XMP palaikymas.

Ar XMP ir EXPO visada garantuoja nurodytą greitį?

Ne. XMP ir EXPO profiliai yra atminties našumo profiliai, tačiau galutinis stabilumas priklauso nuo procesoriaus atminties valdiklio, pagrindinės plokštės, BIOS versijos, RAM rinkinio ir modulių skaičiaus.

Ypač labai aukšti DDR5 dažniai ar keturių modulių konfigūracijos gali reikalauti papildomo derinimo.

Kas yra pagrindinės plokštės QVL?

QVL – Qualified Vendor List yra gamintojo patikrintų komponentų sąrašas. ASUS pagrindinių plokščių palaikymo puslapiuose galima rasti atminties suderinamumo informaciją konkrečiam modeliui ir procesorių platformai.

RAM nebuvimas QVL sąraše nebūtinai reiškia, kad ji neveiks, tačiau QVL gali suteikti daugiau užtikrintumo, ypač renkant labai aukšto dažnio DDR5 ar didelės talpos komplektaciją.

Ar galima maišyti skirtingus RAM modulius?

Techniškai kai kurios sistemos gali veikti su skirtingais moduliais, tačiau tai nėra geriausias pasirinkimas. Skirtingos talpos, dažnio, laiko parametrų ar net skirtingų atminties lustų moduliai gali būti priversti veikti pagal bendrus lėtesnius parametrus arba sukelti stabilumo problemų.

Jeigu įmanoma, geriau naudoti vieną gamintojo parduodamą suderintą RAM rinkinį, pavyzdžiui, 2 × 16 GB arba 2 × 32 GB.

Ar verta iš karto užpildyti visus RAM lizdus?

Paprastai ne. Jei pagrindinė plokštė turi keturis DIMM lizdus, nėra būtina jų visų užpildyti nuo pirmos dienos.

Naudojant du didesnės talpos modulius galima palikti vietos plėtimui ir dažnai lengviau išlaikyti aukštesnius DDR5 atminties dažnius.

Kokį RAM rinktis skirtingiems kompiuteriams?

Kompiuterio paskirtis	Nuo ko pradėti
Biuras ir kasdienis naudojimas	16 GB
Naujas gaming PC	32 GB, dažniausiai 2 × 16 GB
Gaming ir turinio kūrimas	32–64 GB
Video, 3D ir profesionalūs projektai	64 GB ar daugiau pagal apkrovą
Virtualizacija ir specifinės darbo stotys	Pagal realų VM ir programų poreikį

Ką patikrinti prieš perkant RAM?

• ar pagrindinė plokštė naudoja DDR4 ar DDR5;
• maksimalią palaikomą atminties talpą;
• DIMM lizdų skaičių;
• procesoriaus ir pagrindinės plokštės atminties palaikymą;
• XMP arba EXPO profilį;
• QVL, jei norite daugiau užtikrintumo;
• ar aukšti RAM radiatoriai netrukdys dideliam CPU oro aušintuvui.

RAM verta rinktis kartu su procesoriumi ir pagrindine plokšte, o ne kaip visiškai atskirą komponentą. Perkant naują gaming ar universalų kompiuterį, 32 GB dviejų modulių komplektas šiandien yra labai stiprus atspirties taškas, tačiau galutinė specifikacija turi atitikti naudojamą platformą.

Operatyviąją atmintį ir kitus komponentus galite peržiūrėti kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kaip išsirinkti SSD diską?

SSD daro didelę įtaką tam, kaip greitai paleidžiama operacinė sistema, programos, žaidimai ir kaip sparčiai kopijuojami failai. Tačiau renkantis diską svarbu žiūrėti ne tik į ant pakuotės nurodytą maksimalų MB/s greitį.

Reikia įvertinti SSD tipą, sąsają, PCIe kartą, talpą, M.2 formatą, aušinimą, ištvermę ir realų naudojimo scenarijų.

HDD, SATA SSD ar NVMe SSD?

Disko tipas	Pagrindinis privalumas	Kam tinka
HDD	Didelė talpa už mažesnę kainą	Archyvui, atsarginėms kopijoms, dideliems duomenų kiekiams
SATA SSD	Gerokai greitesnis už HDD	Senesnėms sistemoms arba kai nėra NVMe palaikymo
NVMe SSD	Labai didelis duomenų perdavimo greitis ir maža delsa	Naujiems gaming, darbo ir kūrybiniams kompiuteriams

M.2 ir NVMe – ar tai tas pats?

Ne. M.2 apibūdina fizinį disko formatą, o NVMe – duomenų perdavimo protokolą.

M.2 formato diskas gali būti NVMe, tačiau gali būti ir kitokio tipo. Todėl prieš perkant reikia tikrinti ne tik užrašą „M.2“, bet ir tai, kokią sąsają palaiko konkretus diskas bei pagrindinės plokštės lizdas.

Kas yra M.2 2280?

2280 nurodo fizinį SSD dydį: 22 mm plotį ir 80 mm ilgį. Tai vienas dažniausiai stacionariuose ir nešiojamuose kompiuteriuose naudojamų M.2 SSD formatų.

Tačiau pagrindinė plokštė gali palaikyti ir kitus M.2 ilgius, todėl konkretų suderinamumą reikia tikrinti jos specifikacijoje.

PCIe 3.0, 4.0 ar 5.0 SSD?

NVMe SSD gali naudoti skirtingas PCI Express kartas. Naujesnė karta suteikia didesnį teorinį pralaidumą, tačiau realus skirtumas priklauso nuo darbo pobūdžio.

PCIe karta	Kam verta rinktis
PCIe 3.0	Senesnėms sistemoms ir ekonomiškam atnaujinimui
PCIe 4.0	Universaliam darbui, gaming ir daugumai naujų sistemų
PCIe 5.0	Aukščiausios klasės sistemoms ir apkrovoms, kurios gali išnaudoti labai didelį sekvencinį greitį

Ar PCIe 5.0 SSD verta žaidimams?

PCIe 5.0 SSD gali pasiekti labai didelį sekvencinį greitį, tačiau žaidimų įkrovimo laikai neauga proporcingai vien teoriniam MB/s skaičiui.

Daugeliui gaming sistemų geras PCIe 4.0 NVMe SSD vis dar yra labai racionalus pasirinkimas. PCIe 5.0 daugiau prasmės turi tada, kai naudojamos darbo apkrovos, galinčios nuolat perkelti labai didelius duomenų kiekius.

500 GB, 1 TB, 2 TB ar 4 TB?

SSD talpą verta rinktis ne tik pagal šiandienos poreikį. Operacinė sistema, programos, žaidimai, laikini failai ir atnaujinimai laikui bėgant užima vis daugiau vietos.

Talpa	Kam tinka
500 GB	Paprastam darbo kompiuteriui arba antram diskui
1 TB	Universaliam kompiuteriui ir vidutinei gaming bibliotekai
2 TB	Gaming, kūrybai ir patogesniam ilgalaikiam naudojimui
4 TB ir daugiau	Didelėms žaidimų bibliotekoms, video, fotografijai ir projektams

Ar 1 TB pakanka gaming kompiuteriui?

1 TB yra geras pradinis dydis, tačiau šiuolaikiniai AAA žaidimai gali užimti labai daug vietos. Jei vienu metu norite laikyti didesnę žaidimų biblioteką, 2 TB dažnai yra gerokai patogesnis pasirinkimas.

Ar verta turėti du SSD?

Taip, kai kuriose sistemose tai labai praktiška. Pavyzdžiui:

• pirmasis SSD – Windows ir programoms;
• antrasis SSD – žaidimams;
• arba atskiras SSD – video, 3D ir kitiems dideliems projektams.

Toks išdėstymas gali palengvinti duomenų organizavimą ir ateities atnaujinimus.

Ar SSD reikia radiatoriaus?

Aukšto našumo NVMe SSD gali stipriai įkaisti, ypač ilgai atliekant didelius duomenų perdavimus. Dėl to daugelyje pagrindinių plokščių M.2 lizdai turi integruotus heatsink radiatorius.

PCIe 5.0 SSD aušinimas gali būti dar svarbesnis dėl didesnio našumo ir šilumos išskyrimo.

Jei SSD jau turi savo gamyklinį radiatorių, prieš montuojant verta patikrinti, ar jis netrukdys pagrindinės plokštės M.2 dangteliui.

Kas yra SSD sekvencinis greitis?

SSD specifikacijoje dažnai nurodomi maksimalūs sequential read ir sequential write greičiai. Jie parodo, kaip sparčiai diskas gali skaityti ar rašyti didelius nuoseklius duomenų blokus idealiomis sąlygomis.

Šis rodiklis svarbus perkeliant didelius failus, video ar kitus didelius duomenų rinkinius, tačiau kasdienis kompiuterio greitis priklauso ir nuo mažų failų operacijų, delsos, SSD valdiklio bei programinės įrangos.

Kas yra SSD TBW?

TBW – Terabytes Written – nurodo duomenų kiekį, kurį gamintojas numato kaip SSD ištvermės rodiklį per garantinį laikotarpį ar pagal konkretaus produkto sąlygas.

Didesnis TBW gali būti aktualus darbo stotyse, kuriose kasdien įrašomi labai dideli duomenų kiekiai. Paprastam namų ar gaming naudojimui dauguma kokybiškų SSD turi pakankamą ištvermės rezervą, tačiau vis tiek verta palyginti konkrečių modelių garantijos sąlygas.

Kas yra DRAM SSD diske?

Kai kurie SSD turi atskirą DRAM cache atmintį, kuri gali padėti valdikliui efektyviau tvarkyti duomenų žemėlapius ir palaikyti našumą tam tikrose apkrovose.

Kiti SSD gali naudoti tokias technologijas kaip Host Memory Buffer ir dalį sistemos RAM. Todėl vien DRAM buvimas arba nebuvimas nėra vienintelis kokybės kriterijus – reikia vertinti visą konkretaus SSD konstrukciją ir realius našumo rezultatus.

TLC ar QLC – ką reiškia NAND tipas?

SSD gali naudoti skirtingo tipo NAND flash atmintį. Dažnai sutinkami TLC ir QLC variantai.

TLC paprastai orientuota į gerą našumo ir ištvermės balansą, o QLC leidžia pasiekti didesnę talpą už patrauklesnę kainą, tačiau jos savybės ilgose rašymo apkrovose gali skirtis.

Kasdieniam naudojimui abi technologijos gali būti tinkamos – svarbiausia pasirinkti SSD pagal realią paskirtį, o ne vien pagal NAND tipo santrumpą.

Ar SSD turi įtakos FPS žaidimuose?

Dažniausiai SSD tiesiogiai nepadidina vidutinio FPS taip, kaip galingesnis GPU ar procesorius. Jo pagrindinė nauda žaidimuose yra greitesnis paleidimas, trumpesni užkrovimo laikai ir spartesnis duomenų pasiekimas.

Tačiau šiuolaikinėse sistemose žaidimai vis aktyviau naudoja spartų duomenų srautą, todėl lėtas diskas gali turėti daugiau įtakos bendram žaidimo komfortui nei anksčiau.

Ar reikia palikti laisvos vietos SSD?

SSD nėra geriausia nuolat laikyti visiškai užpildytą. Laisva vieta gali padėti valdikliui efektyviau atlikti vidines operacijas ir palaikyti stabilesnį našumą.

Praktiškai verta rinktis tokią talpą, kad kompiuteris nebūtų nuolat naudojamas su vos keliais likusiais gigabaitais.

Ar NVMe SSD veiks senesnėje pagrindinėje plokštėje?

Tai priklauso nuo konkrečios pagrindinės plokštės. Reikia patikrinti, ar ji turi suderinamą M.2 lizdą ir kokią PCIe kartą bei protokolą jis palaiko.

Naujesnis PCIe SSD dažnai gali veikti senesnės PCIe kartos lizde, tačiau maksimalus našumas bus ribojamas senesnės sąsajos galimybių.

Ką patikrinti prieš perkant SSD?

Patikrinkite	Kodėl svarbu
Formatą	M.2 2280 ar kitas dydis turi tikti sistemai
Sąsają	SATA ir NVMe nėra tas pats
PCIe kartą	Nulemia maksimalų galimą sąsajos pralaidumą
Talpą	Kad užtektų Windows, programoms, žaidimams ir rezervui
Heatsink	Svarbus aukšto našumo NVMe diskų temperatūrai
TBW ir garantiją	Svarbu ilgalaikiam ir intensyviam naudojimui

Kokį SSD rinktis skirtingiems kompiuteriams?

Paskirtis	Nuo ko pradėti
Biuro kompiuteris	500 GB–1 TB SSD
Universalus namų PC	1 TB NVMe
Gaming PC	1–2 TB NVMe, dažniausiai PCIe 4.0
Kūrybinė darbo stotis	2 TB ar daugiau, pagal projektų dydį
Dideli video ir duomenų projektai	Keli SSD arba didelės talpos aukšto našumo NVMe

SSD geriausia rinktis pagal realų darbo pobūdį. Gaming kompiuteriui dažnai svarbiau turėti pakankamai talpos nei mokėti maksimalų priedą už didžiausią teorinį PCIe 5.0 greitį, o profesionalioje sistemoje didesnis sekvencinis našumas gali būti daug svarbesnis.

SSD diskus ir kitus komponentus galite peržiūrėti kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kaip išsirinkti maitinimo šaltinį kompiuteriui?

Maitinimo šaltinis – PSU aprūpina energija visus kompiuterio komponentus, todėl jo nereikėtų rinktis vien pagal kuo didesnį vatų skaičių. Geras PSU turi būti pakankamos galios, turėti tinkamas jungtis, efektyviai veikti ir atitikti konkrečios sistemos reikalavimus.

Vaizdo plokštės dalyje jau aptarėme GPU maitinimo poreikius, tačiau komplektuojant visą kompiuterį PSU reikia vertinti pagal procesorių, vaizdo plokštę, diskus, aušinimą, papildomas PCIe kortas ir planuojamus sistemos atnaujinimus.

Kiek vatų reikia kompiuterio maitinimo šaltiniui?

Reikalinga PSU galia priklauso nuo visos sistemos. Didžiausią energijos dalį gaming kompiuteryje paprastai sunaudoja procesorius ir vaizdo plokštė, tačiau reikia įvertinti ir likusius komponentus.

Praktikoje galima sutikti 550 W, 650 W, 750 W, 850 W, 1000 W ir dar galingesnius PSU. Tačiau konkretų variantą reikia rinktis pagal kompiuterio komplektaciją, o ne pagal bendrą taisyklę, kad „daugiau vatų visada geriau“.

PSU klasė	Tipinė kryptis
550–650 W	Ekonomiškesnės ir vidutinės klasės sistemos
750 W	Galingesnis gaming ir universalus PC
850 W	Aukšto našumo gaming sistemos
1000 W ir daugiau	Aukščiausios klasės GPU, galingi CPU ir specifinės darbo stotys

Ši lentelė yra tik orientacinė. Galutinę galią verta nustatyti pagal konkretaus GPU gamintojo rekomendaciją ir kitus sistemos komponentus.

Kiek galios rezervo verta palikti?

PSU neturi būti pasirinktas taip, kad maksimali sistemos apkrova nuolat priartėtų prie absoliučios jo galios ribos. Racionalus rezervas suteikia daugiau lankstumo komponentų apkrovos šuoliams ir būsimiems atnaujinimams.

Tačiau nereikia ir priešingos kraštutinybės. Vidutinės klasės sistemai 1200 W maitinimo šaltinis dažniausiai nesuteiks realios naudos vien todėl, kad jo galia didesnė.

Kas yra 80 PLUS?

80 PLUS yra maitinimo šaltinių energijos efektyvumo sertifikavimo sistema. Galima sutikti tokius lygius kaip Bronze, Silver, Gold, Platinum ir Titanium.

Aukštesnis efektyvumas reiškia, kad mažesnė iš elektros tinklo paimamos energijos dalis paverčiama šiluma.

Tačiau 80 PLUS ženklas pats savaime neapibūdina visos PSU kokybės. Jis nepasako visko apie komponentų kokybę, triukšmą, apsaugas, įtampos stabilumą ar garantiją.

Kas yra ATX 3.x maitinimo šaltinis?

Naujesniuose maitinimo šaltiniuose galima sutikti ATX 3.x standartų palaikymą. Šie PSU projektuojami atsižvelgiant į šiuolaikinių komponentų, ypač aukšto našumo vaizdo plokščių, energijos poreikius.

Kuriant naują aukštesnės klasės gaming sistemą su RTX 50 serijos GPU verta rinktis modernų PSU, kuris turi gamintojo numatytą tiesioginį GPU maitinimo kabelį ir atitinka konkrečios sistemos reikalavimus.

Kas yra 12V-2x6 jungtis?

Šiuolaikinėse aukšto našumo vaizdo plokštėse galima sutikti 16 kontaktų 12V-2x6 tipo maitinimo jungtį. Modernūs PSU gali turėti jai skirtą tiesioginį kabelį.

Tai patogiau nei naudoti kelias atskiras PCIe maitinimo jungtis ir adapterį, tačiau svarbiausia yra teisingai prijungti kabelį pagal PSU ir GPU gamintojo instrukciją.

Jungtis turi būti pilnai įstatyta, o kabeliui prie pat GPU jungties turi likti pakankamai vietos.

Modular, semi-modular ar non-modular PSU?

Maitinimo šaltiniai skiriasi pagal tai, ar kabelius galima atjungti.

Tipas	Kaip veikia	Pagrindinis privalumas
Non-modular	Visi kabeliai pritvirtinti prie PSU	Paprastesnė ir dažnai ekonomiškesnė konstrukcija
Semi-modular	Dalis kabelių pritvirtinta, dalį galima pasirinkti	Mažiau nereikalingų kabelių korpuse
Fully modular	Visi kabeliai atjungiami	Patogiausias kabelių valdymas ir surinkimas

Ar fully modular PSU veikia greičiau?

Ne. Modulinė konstrukcija savaime nepadidina kompiuterio našumo. Jos pagrindinis privalumas yra patogesnis surinkimas, mažiau nereikalingų kabelių ir tvarkingesnis korpusas.

Ar galima naudoti kito PSU modulinius kabelius?

Nereikėtų. Net jei PSU pusėje jungtis fiziškai atrodo tokia pati, skirtingų maitinimo šaltinių kabelių pinout gali skirtis.

Naudokite tik konkrečiam PSU gamintojo numatytus arba oficialiai suderinamus kabelius. Netinkamas kabelis gali sugadinti komponentus.

Kokios PSU apsaugos svarbios?

Kokybiški maitinimo šaltiniai gali turėti įvairias elektrines apsaugas nuo nenormalių darbo sąlygų. Konkrečiame modelyje verta tikrinti gamintojo nurodomas apsaugas ir sertifikatus.

PSU yra komponentas, prie kurio prijungta praktiškai visa sistema, todėl čia nereikėtų taupyti renkantis nežinomos kilmės ir neaiškių charakteristikų produktą.

PSU ventiliatoriaus režimas – kas yra 0 dB?

Kai kuriuose maitinimo šaltiniuose ventiliatorius esant mažai apkrovai gali visiškai sustoti. ASUS savo modeliuose gali tai vadinti 0dB Technology.

Tai leidžia sumažinti sistemos triukšmą kasdien dirbant ar kompiuteriui esant nedidelėje apkrovoje. Padidėjus temperatūrai ar energijos poreikiui ventiliatorius vėl įsijungia.

Ar PSU dydis visada vienodas?

Ne. Nors daug stacionarių kompiuterių naudoja standartinio ATX formato maitinimo šaltinius, jų fizinis ilgis gali skirtis.

Kompaktiškose sistemose taip pat naudojami mažesni SFX arba SFX-L formato maitinimo šaltiniai.

Prieš perkant būtina patikrinti, kokį PSU formatą palaiko korpusas ir kiek vietos lieka kabeliams.

ASUS ROG ar TUF Gaming maitinimo šaltinis?

ASUS maitinimo šaltinių asortimente galima rasti skirtingoms sistemoms skirtų ROG ir TUF Gaming modelių.

ROG šeima orientuota į aukštesnės klasės ir entuziastų sistemas, o TUF Gaming – į tvirtą gaming platformą ir praktišką komplektaciją. Tačiau konkretų pasirinkimą reikia daryti pagal galią, standartą, jungtis, efektyvumą, matmenis ir garantiją, o ne vien serijos pavadinimą.

Kokį PSU rinktis pagal kompiuterio klasę?

Sistema	Į ką žiūrėti
Biuro / paprastas PC	Pakankama galia, efektyvumas ir tylus veikimas
Vidutinės klasės gaming	GPU rekomendacija, galios rezervas ir tinkamos PCIe jungtys
Aukšto našumo gaming	Modernus ATX 3.x PSU, GPU skirta jungtis ir pakankamas rezervas
Darbo stotis	CPU, GPU, diskų ir kitų komponentų bendras energijos poreikis

Ką patikrinti prieš perkant maitinimo šaltinį?

• konkrečios vaizdo plokštės rekomenduojamą PSU galią;
• procesoriaus ir visos sistemos energijos poreikį;
• GPU maitinimo jungtis;
• ATX 3.x palaikymą, jei jis aktualus sistemai;
• PSU fizinį formatą ir ilgį;
• 80 PLUS ar kitą nurodomą efektyvumo informaciją;
• modulinę arba nemodulinę konstrukciją;
• garantiją;
• ar komplekte yra visi sistemai reikalingi kabeliai.

Maitinimo šaltinius ir kitus kompiuterio komponentus galite peržiūrėti kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kaip išsirinkti kompiuterio korpusą?

Kompiuterio korpusas nėra vien dizaino detalė. Nuo jo priklauso, ar tilps pagrindinė plokštė, vaizdo plokštė, maitinimo šaltinis, procesoriaus aušintuvas ir radiatoriai, taip pat kaip efektyviai sistema bus aušinama.

Renkantis korpusą verta vertinti formato suderinamumą, GPU ilgį ir storį, CPU aušintuvo aukštį, radiatorių vietas, oro srautą, ventiliatorių skaičių, kabelių valdymą ir priekines jungtis.

ATX, microATX ar Mini-ITX korpusas?

Korpuso formatas turi atitikti pagrindinės plokštės dydį. Didesni korpusai dažniausiai palaiko kelis formatus, tačiau mažesni gali turėti griežtus apribojimus.

Korpuso klasė	Kam tinka	Ką verta žinoti
Full Tower	Didelėms, aukščiausios klasės sistemoms	Daug vietos komponentams ir aušinimui
Mid Tower	Universalioms ATX ir gaming sistemoms	Dažniausiai geriausias dydžio ir lankstumo balansas
microATX korpusas	Kompaktiškesnėms sistemoms	Reikia atidžiau tikrinti GPU ir radiatorių vietą
Mini-ITX / SFF	Labai kompaktiškiems kompiuteriams	Didžiausi suderinamumo ir aušinimo apribojimai

Ar ATX pagrindinė plokštė tilps į bet kurį Mid Tower?

Ne visada. Nors daug Mid Tower korpusų palaiko ATX, reikia tikrinti konkretaus modelio specifikaciją. Kai kurie korpusai gali būti skirti tik microATX arba Mini-ITX plokštėms.

Taip pat verta patikrinti, ar korpusas palaiko platesnius E-ATX formato variantus, jei planuojama aukščiausios klasės pagrindinė plokštė.

Kiek vietos reikia vaizdo plokštei?

Šiuolaikinės aukšto našumo vaizdo plokštės gali būti labai didelės. Todėl reikia patikrinti ne tik GPU ilgį, bet ir aukštį, storį bei vietą maitinimo kabeliui.

Korpuso gamintojas dažniausiai nurodo maksimalų GPU ilgį milimetrais. Tačiau šis skaičius gali keistis, jei priekyje sumontuojamas storesnis radiatorius arba ventiliatoriai.

Ką reiškia GPU storis?

Vaizdo plokštės gali užimti 2, 2.5, 3 ar daugiau išplėtimo lizdų. Kuo GPU storesnė, tuo daugiau vietos ji užima korpuso apačioje ir gali priartėti prie maitinimo šaltinio gaubto ar kitų komponentų.

Labai storos kortos taip pat gali apsunkinti papildomų PCIe įrenginių montavimą.

Kiek vietos reikia 16 kontaktų GPU kabeliui?

Aukštos klasės RTX vaizdo plokštėms gali reikėti 16 kontaktų maitinimo kabelio. Jis turi būti pilnai įstatytas ir neturėtų būti stipriai užlenktas ties pačia jungtimi.

Todėl svarbus ne tik GPU ilgis, bet ir korpuso plotis bei tarpas tarp vaizdo plokštės ir šoninio dangčio.

Koks CPU aušintuvas tilps į korpusą?

Jei naudojamas bokštinis oro aušintuvas, reikia tikrinti jo maksimalų aukštį. Korpusas specifikacijoje paprastai nurodo, kokio aukščio CPU cooler gali priimti.

Jei aušintuvas per aukštas, šoninis korpuso dangtis paprasčiausiai neužsidarys.

240, 280 ar 360 mm AIO – ar tilps?

Naudojant AIO skysčio aušinimą reikia tikrinti, kokio dydžio radiatorius korpusas palaiko ir kur jį galima montuoti.

Dažniausiai sutinkami:

• 120 mm;
• 240 mm;
• 280 mm;
• 360 mm;
• 420 mm radiatoriai aukštesnės klasės korpusuose.

Vien tai, kad korpusas „palaiko 360 mm radiatorių“, dar nepasako, ar konkretus radiatorius tilps viršuje kartu su aukštais RAM moduliais arba priekyje kartu su ilga vaizdo plokšte.

Kas geriau – radiatorius priekyje ar viršuje?

Abu variantai gali veikti gerai. Priekyje sumontuotas radiatorius gali gauti vėsesnį orą iš išorės, o viršuje sumontuotas radiatorius dažnai patogiau išmeta šiltą orą iš korpuso.

Galutinis sprendimas priklauso nuo korpuso konstrukcijos, GPU dydžio, ventiliatorių išdėstymo ir visos sistemos oro srauto.

Kas yra airflow?

Airflow – tai oro judėjimas per kompiuterio korpusą. Geras oro srautas padeda procesoriui, vaizdo plokštei, SSD ir kitiems komponentams išlaikyti žemesnes temperatūras.

Paprastai oras įtraukiamas iš priekio arba apačios ir išstumiamas per galą bei viršų.

Kas yra intake ir exhaust?

Intake ventiliatoriai pučia vėsesnį orą į korpusą, o exhaust – pašalina įkaitusį orą į išorę.

Dažna universali schema:

• priekyje – intake;
• apačioje – intake, jei korpusas palaiko;
• gale – exhaust;
• viršuje – exhaust.

Tačiau konkrečią schemą verta pritaikyti pasirinktam korpusui ir aušinimui.

Mesh ar uždaras priekinis skydelis?

Mesh priekinė dalis turi daug perforacijų, todėl dažnai leidžia ventiliatoriams lengviau įtraukti orą.

Uždaresnis stiklinis ar plastikinis priekinis skydelis gali atrodyti kitaip, tačiau oro srautas labai priklauso nuo to, kiek gamintojas paliko angų šonuose ar kitose vietose.

Todėl ne kiekvienas stiklinis korpusas automatiškai turi prastą airflow, tačiau aukšto našumo sistemai verta atidžiai vertinti realią oro paėmimo konstrukciją.

Kiek ventiliatorių reikia?

Vieno universalaus skaičiaus nėra. Daug kas priklauso nuo komponentų šilumos išskyrimo ir korpuso konstrukcijos.

Dažnai geras pradinis variantas yra keli priekiniai intake ventiliatoriai ir bent vienas galinis exhaust.

Aukštesnės klasės gaming sistemai papildomi viršutiniai ar apatiniai ventiliatoriai gali padėti, tačiau daugiau ventiliatorių ne visada automatiškai reiškia geresnį aušinimą.

120 mm ar 140 mm ventiliatoriai?

140 mm ventiliatoriai dėl didesnio skersmens gali perkelti didelį oro kiekį mažesniu apsisukimų skaičiumi, tačiau ne kiekvienas korpusas juos palaiko visose pozicijose.

120 mm ventiliatoriai yra labai paplitę ir suteikia daugiau montavimo pasirinkimų, ypač radiatoriams.

Kas yra teigiamas ir neigiamas slėgis korpuse?

Jei intake ventiliatoriai į korpusą tiekia daugiau oro nei exhaust pašalina, sistema laikoma turinčia teigiamą oro slėgį. Jei išpučiama daugiau nei įtraukiama – neigiamą.

Praktiškai šiek tiek teigiamas slėgis kartu su dulkių filtrais gali padėti sumažinti dulkių patekimą per nefiltruotas korpuso angas.

Ar reikalingi dulkių filtrai?

Taip, ypač intake zonose. Filtrai padeda sumažinti dulkių kiekį korpuso viduje ir ant radiatorių bei ventiliatorių.

Tačiau filtrus reikia periodiškai valyti, nes užsikimšęs filtras gali labai sumažinti oro srautą.

Grūdintas stiklas ar metalinis šonas?

Tempered Glass šoninis dangtis leidžia matyti komponentus ir RGB apšvietimą, todėl populiarus gaming sistemose.

Metalinis dangtis praktiškesnis naudotojui, kuriam vidinis dizainas nesvarbus. Pats dangčio tipas dažniausiai nėra pagrindinis aušinimo kriterijus – daug svarbiau oro įsiurbimo ir išmetimo angos.

Ar verta vertikaliai montuoti GPU?

Kai kurie korpusai leidžia vaizdo plokštę montuoti vertikaliai. Tai gali pagerinti sistemos estetiką, ypač jei norima demonstruoti GPU aušinimo konstrukciją.

Tačiau prieš tai reikia patikrinti:

• ar reikalingas PCIe riser kabelis įtrauktas į komplektą;
• kokios PCIe kartos jis yra;
• kiek vietos lieka tarp GPU ventiliatorių ir stiklo;
• ar dėl montavimo nepablogės temperatūros.

Kabelių valdymas – kodėl svarbu?

Tvarkingas kabelių valdymas padeda ne tik gražiau surinkti sistemą. Jis taip pat gali pagerinti priėjimą prie komponentų ir sumažinti kliūtis oro srautui.

Geras korpusas turi:

• vietos kabeliams už pagrindinės plokštės;
• kabelių pravedimo angas;
• tvirtinimo taškus;
• pakankamai vietos storesniems PSU kabeliams;
• patogų priėjimą prie jungčių.

Kokios priekinės korpuso jungtys svarbios?

Priekinėje arba viršutinėje korpuso dalyje dažniausiai būna USB ir garso jungtys. Naujam kompiuteriui verta patikrinti, ar yra:

• USB-A;
• USB-C;
• ausinių arba kombinuota garso jungtis;
• reikalingas USB greitis.

Jei korpusas turi priekinį USB-C, pagrindinė plokštė taip pat turi turėti atitinkamą vidinę jungtį, kad jis veiktų.

Ar PSU formatas svarbus korpusui?

Taip. Daugelyje Mid Tower korpusų naudojamas ATX PSU, tačiau kompaktiškose sistemose gali būti reikalingas SFX ar SFX-L maitinimo šaltinis.

Taip pat reikia tikrinti maksimalų PSU ilgį, ypač jei po PSU gaubtu montuojami HDD narveliai arba lieka mažai vietos moduliniams kabeliams.

Ką patikrinti prieš perkant korpusą?

Patikrinkite	Kodėl svarbu
Pagrindinės plokštės formatą	ATX, microATX, Mini-ITX ar kitas formatas turi būti palaikomas
GPU ilgį	Vaizdo plokštė turi fiziškai tilpti
GPU storį	Svarbu išplėtimo lizdams ir oro srautui
CPU cooler aukštį	Kad užsidarytų šoninis dangtis
Radiatorių palaikymą	240, 280, 360 mm ar kitas radiatorius turi tilpti pasirinktoje vietoje
PSU formatą ir ilgį	Kad maitinimo šaltiniui ir kabeliams liktų pakankamai vietos
Ventiliatorių vietas	Svarbu planuojant airflow
Priekines jungtis	USB-A, USB-C ir audio turi atitikti jūsų poreikius

Kokį korpusą rinktis skirtingoms sistemoms?

Sistema	Nuo ko pradėti
Paprastas namų PC	Kompaktiškas microATX arba Mid Tower
Universalus gaming PC	Gerai ventiliuojamas Mid Tower
Aukšto našumo gaming	Erdvus Mid Tower arba Full Tower su geru airflow
Kūrybinė darbo stotis	Erdvus korpusas su daug vietos diskams, GPU ir aušinimui
Kompaktiškas SFF PC	Mini-ITX korpusas su kruopščiai patikrintu visų komponentų suderinamumu

Geras korpusas turi ne tik sutalpinti komponentus šiandien, bet ir palikti pakankamai vietos aušinimui bei galimiems ateities atnaujinimams. Ypač galingoje gaming sistemoje verta skirti daugiau dėmesio GPU erdvei ir oro srautui nei vien išoriniam dizainui.

Kompiuterių korpusus ir kitus komponentus galite peržiūrėti kompiuterių komponentų kategorijoje.

Oro aušintuvas ar AIO – ką rinktis procesoriui?

Procesoriaus aušinimas turi tiesioginę įtaką temperatūrai, triukšmui ir tam, kaip stabiliai CPU gali išlaikyti aukštą našumą ilgesnės apkrovos metu. Renkantis aušintuvą svarbu ne tik jo tipas, bet ir suderinamumas su procesoriaus lizdu, korpusu, RAM moduliais ir pasirinkto CPU energijos poreikiais.

Pagrindiniai pasirinkimai yra oro aušintuvas ir AIO skysčio aušinimas.

Kas yra oro aušintuvas?

Oro aušintuvas naudoja metalinį radiatorių, šiluminius vamzdelius ir vieną ar kelis ventiliatorius. Šiluma nuo procesoriaus perduodama į radiatorių, o ventiliatoriai ją išsklaido.

Oro aušintuvai yra paprastos konstrukcijos, nereikalauja siurblio ir gali pasiūlyti labai gerą kainos, našumo bei patikimumo balansą.

Single tower ar dual tower?

Single tower aušintuvas turi vieną pagrindinį radiatoriaus bloką ir dažniausiai yra kompaktiškesnis.

Dual tower konstrukcija turi du didesnius radiatoriaus blokus ir paprastai daugiau aušinimo paviršiaus. Tokie modeliai gali būti labai efektyvūs galingesniems procesoriams, tačiau užima daugiau vietos.

Kas yra AIO?

AIO – All-in-One liquid cooler – yra uždara skysčio aušinimo sistema, kurioje yra procesoriaus blokas su pompa, žarnos, radiatorius ir ventiliatoriai.

AIO nereikalauja vartotojui atskirai pildyti skysčio ar surinkinėti individualios vandens aušinimo sistemos.

120, 240, 280, 360 ar 420 mm AIO?

AIO dydis dažniausiai nurodomas pagal radiatoriaus ilgį ir naudojamų ventiliatorių skaičių.

AIO dydis	Tipinė kryptis
120 mm	Kompaktiškoms sistemoms, kai trūksta vietos
240 mm	Universalus AIO vidutinės ir aukštesnės klasės sistemoms
280 mm	Didesnis radiatoriaus plotas su 140 mm ventiliatoriais
360 mm	Aukšto našumo gaming ir darbo stotims
420 mm	Dideliems korpusams ir labai aukšto našumo sistemoms

Didesnis radiatorius paprastai suteikia daugiau aušinimo paviršiaus, tačiau vien dydis savaime negarantuoja geresnio rezultato. Svarbi visa AIO konstrukcija, pompa, ventiliatoriai, jų valdymas ir korpuso airflow.

Ar AIO visada geriau už oro aušintuvą?

Ne. Geras aukštos klasės oro aušintuvas gali labai sėkmingai konkuruoti su mažesniais AIO modeliais.

AIO pranašumas dažniau atsiranda didesniuose 280, 360 ar 420 mm radiatoriuose, ypač tada, kai procesorius ilgą laiką veikia didele apkrova.

Oro aušintuvas turi mažiau judančių dalių, o AIO turi papildomą pompą, todėl jų konstrukcija ir galimi gedimo taškai skiriasi.

Kiek aušinimo reikia procesoriui?

Procesoriaus aušinimą geriausia rinktis pagal konkretų CPU modelį ir jo realų energijos suvartojimą, o ne vien pagal marketinginį TDP skaičių.

Dviejų tos pačios vardinės klasės procesorių realus šilumos išskyrimas gali skirtis pagal boost algoritmus, BIOS nustatymus, galios limitus ir naudojamą apkrovą.

Ar procesoriaus temperatūra turi įtakos našumui?

Taip. Šiuolaikiniai procesoriai dinamiškai reguliuoja dažnius pagal temperatūrą, energijos suvartojimą ir kitus limitus.

Jeigu aušinimo sistema negali pakankamai greitai pašalinti šilumos, CPU gali sumažinti dažnį, kad išlaikytų saugią temperatūrą. Tai vadinama thermal throttling.

Kas yra thermal throttling?

Thermal throttling – tai automatinis procesoriaus dažnio ar galios mažinimas dėl per aukštos temperatūros.

Trumpi temperatūros pikai nebūtinai reiškia problemą, tačiau jei CPU nuolat pasiekia savo temperatūrinį limitą ir dėl to mažina našumą, verta patikrinti aušintuvo montavimą, ventiliatorių darbą, termopastą ir korpuso oro srautą.

Ar verta naudoti komplekte esantį CPU aušintuvą?

Kai kurie procesoriai parduodami su standartiniu aušintuvu, o kai kurie – be jo. Komplektinis aušintuvas gali būti pakankamas baziniam naudojimui, jei gamintojas jį numatė konkrečiam CPU.

Tačiau norint mažesnio triukšmo, žemesnių temperatūrų ar didesnio boost rezervo dažnai verta rinktis didesnį atskirą aušintuvą.

CPU socket suderinamumas

Aušintuvo tvirtinimo sistema turi būti suderinama su jūsų procesoriaus lizdu. Tas pats aušintuvas gali palaikyti kelias AMD ir Intel platformas, tačiau komplekte turi būti reikalingi laikikliai.

Prieš perkant patikrinkite:

• procesoriaus socket;
• aušintuvo palaikomų socket sąrašą;
• ar reikalingas papildomas mounting kit;
• ar jis pateikiamas komplekte.

CPU aušintuvo aukštis – kodėl svarbu?

Didelis bokštinis oro aušintuvas turi tilpti po korpuso šoniniu dangčiu. Korpuso specifikacijoje nurodomas maksimalus CPU cooler aukštis milimetrais.

Jei korpusas palaiko iki 160 mm aukščio aušintuvą, 165 mm modelis fiziškai netilps.

Kas yra RAM clearance?

Dideli oro aušintuvai gali uždengti dalį RAM lizdų arba priartėti prie aukštų RAM radiatorių.

Todėl prieš perkant verta palyginti:

• RAM modulio aukštį;
• aušintuvo konstrukciją;
• ventiliatoriaus poziciją;
• pagrindinės plokštės DIMM lizdų išdėstymą.

Kai kuriuose aušintuvuose priekinį ventiliatorių galima pakelti aukščiau, tačiau tai kartu padidina bendrą aušintuvo aukštį.

Kur montuoti AIO radiatorių?

Dažniausios vietos yra korpuso viršus arba priekis.

Viršuje radiatorius dažnai naudojamas kaip exhaust, o priekyje gali būti naudojamas kaip intake. Abu sprendimai turi privalumų ir kompromisų.

AIO priekyje

Priekyje radiatorius gauna vėsesnį išorinį orą, todėl CPU temperatūra gali būti labai gera. Tačiau pro radiatorių praėjęs oras patenka į korpusą jau šiltesnis ir gali šiek tiek padidinti kitų komponentų temperatūrą.

AIO viršuje

Viršuje montuojamas radiatorius dažnai išmeta šiltą orą iš korpuso ir gerai dera su klasikine airflow schema.

Tačiau reikia įsitikinti, kad radiatorius ir ventiliatoriai nesusidurs su pagrindinės plokštės VRM radiatoriais ar aukštais RAM moduliais.

AIO pompos padėtis – kodėl svarbi?

AIO sistemoje gali būti nedidelis oro kiekis. Montuojant radiatorių verta laikytis konkretaus gamintojo instrukcijų, kad oras nekauptųsi nepageidaujamoje pompos vietoje.

Teisingas montavimas gali padėti sumažinti pompos triukšmą ir užtikrinti sklandų sistemos veikimą.

Kas yra termopasta?

Termopasta užpildo mikroskopinius nelygumus tarp procesoriaus šilumos sklaidytuvo ir aušintuvo pagrindo, pagerindama šilumos perdavimą.

Dalis aušintuvų būna su iš anksto užtepta termopasta, o kitais atvejais ji pateikiama atskirai.

Ar daugiau termopastos geriau?

Ne. Reikia pakankamo kiekio, kad pasta tolygiai padengtų kontaktinį paviršių, tačiau per didelis jos kiekis nesuteikia papildomo aušinimo pranašumo.

Kada reikia keisti termopastą?

Nėra vieno universalaus intervalo. Kokybiška termopasta gali tarnauti ilgą laiką.

Jei po kelių metų pastebimai padidėja CPU temperatūros, o aušintuvas ir ventiliatoriai yra švarūs bei veikia tinkamai, termopastos pakeitimas gali būti viena iš priežiūros priemonių.

Ar daugiau korpuso ventiliatorių pagerins CPU aušinimą?

Gali pagerinti, jei problema yra per prastas bendras oro srautas. Net labai geras CPU cooler neveiks optimaliai, jei korpuso viduje kaupiasi karštas oras.

Tačiau chaotiškai pridėjus daug ventiliatorių rezultatas nebūtinai pagerės. Svarbu turėti aiškų oro kelią nuo intake iki exhaust.

PWM ar DC ventiliatoriai?

Kompiuterio ventiliatoriai gali būti valdomi skirtingais būdais. PWM ventiliatoriai paprastai turi 4 kontaktų jungtį ir leidžia tiksliai reguliuoti apsukas, o 3 kontaktų DC ventiliatoriai gali būti valdomi keičiant įtampą, jei tai palaiko pagrindinė plokštė.

Daugelyje šiuolaikinių sistemų PWM yra patogus pasirinkimas CPU ir korpuso ventiliatorių greičiui valdyti.

Kas yra fan curve?

Fan curve nustato, kokiu greičiu ventiliatoriai turi suktis esant skirtingoms temperatūroms.

Gerai sureguliuota kreivė leidžia kompiuteriui tyliai veikti kasdienėje apkrovoje ir padidinti aušinimą tik tada, kai CPU ar kiti komponentai įkaista.

Ar tylus kompiuteris reiškia karštesnį kompiuterį?

Dažnai egzistuoja kompromisas tarp temperatūros ir triukšmo. Aukštesnės ventiliatorių apsukos gali sumažinti temperatūrą, tačiau padidina garsą.

Didelis kokybiškas radiatorius ir didesni ventiliatoriai gali padėti pasiekti gerą aušinimą mažesnėmis apsukomis.

Oro aušintuvas ar AIO – palyginimas

Kriterijus	Oro aušintuvas	AIO
Konstrukcija	Radiatorius ir ventiliatoriai	Pompa, skystis, radiatorius ir ventiliatoriai
Montavimas	Paprastesnis	Reikia vietos radiatoriui ir žarnoms
Didelio CPU aušinimas	Aukštos klasės modeliai gali būti labai efektyvūs	Dideli 280–420 mm modeliai suteikia daug aušinimo rezervo
RAM suderinamumas	Didelis radiatorius gali trukdyti RAM	Aplink CPU socket paprastai daugiau vietos
Vizualus dizainas	Didelis radiatorius virš CPU	Švaresnė CPU zona, dažnai RGB ar ekranas

Kokį CPU aušinimą rinktis pagal sistemą?

Sistema	Nuo ko pradėti
Paprastas namų PC	Standartinis arba nedidelis bokštinis oro aušintuvas
Vidutinės klasės gaming	Kokybiškas tower cooler arba 240 mm AIO
Aukšto našumo gaming	Didelis oro aušintuvas arba 280–360 mm AIO pagal CPU
Reikli darbo stotis	Didelio našumo aušinimas pagal konkretaus CPU apkrovą
Mini-ITX sistema	Pagal labai konkrečius korpuso aukščio ir radiatoriaus apribojimus

Ką patikrinti prieš perkant CPU aušintuvą?

• procesoriaus socket suderinamumą;
• CPU aušinimo poreikį;
• maksimalų korpuso cooler aukštį;
• AIO radiatoriaus palaikymą;
• RAM modulių aukštį;
• pagrindinės plokštės VRM radiatorių vietą;
• ventiliatorių dydį ir jungtis;
• ar komplekte yra reikalinga tvirtinimo sistema;
• ar pateikiama termopasta.

Aušinimo sprendimus, korpusus ir kitus komponentus galite peržiūrėti kompiuterių komponentų kategorijoje.

Kaip suderinti kompiuterio komponentus tarpusavyje?

Geras kompiuteris nėra tiesiog brangiausių komponentų rinkinys. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai procesorius, vaizdo plokštė, RAM, SSD, pagrindinė plokštė, maitinimo šaltinis, aušinimas ir monitorius parinkti pagal tą pačią paskirtį.

Per silpnas procesorius gali riboti labai galingą vaizdo plokštę, per mažas PSU – visą sistemą, o netinkamas korpusas gali apsunkinti aušinimą arba neleisti fiziškai sumontuoti komponentų.

Subalansuotas Full HD gaming kompiuteris

Full HD raiškoje dažnai nereikia maksimaliai galingos vaizdo plokštės, tačiau procesorius tampa svarbesnis, ypač jei siekiama labai aukšto FPS.

Tokiai sistemai verta derinti:

• vidutinės ar aukštesnės vidutinės klasės procesorių;
• RTX 5060 arba RTX 5060 Ti klasės GPU;
• 32 GB RAM, jei biudžetas leidžia;
• 1 TB ar 2 TB NVMe SSD;
• atitinkamos klasės PSU;
• gerai ventiliuojamą korpusą.

Jei tikslas yra esports ir 240 Hz ar didesnis monitorius, procesoriaus pasirinkimas tampa dar svarbesnis.

Subalansuotas QHD gaming kompiuteris

QHD raiškoje didesnė apkrovos dalis tenka GPU, todėl čia svarbus geras vaizdo plokštės ir procesoriaus balansas.

Stipriai QHD sistemai logiška kryptis:

• šiuolaikinis vidutinės arba aukštesnės klasės CPU;
• RTX 5070 arba RTX 5070 Ti klasės GPU;
• 32 GB RAM;
• 2 TB NVMe SSD, jei planuojama didesnė žaidimų biblioteka;
• kokybiškas PSU su pakankamu rezervu;
• geras CPU aušinimas ir airflow.

QHD dažnai yra labai geras balansas tarp vaizdo detalumo ir sistemos kainos.

Subalansuotas 4K gaming kompiuteris

4K raiška stipriai apkrauna vaizdo plokštę, todėl GPU tampa svarbiausiu sistemos komponentu.

Tokiai sistemai verta planuoti:

• aukštesnės klasės procesorių;
• RTX 5070 Ti, RTX 5080 ar aukštesnę GPU klasę pagal norimą FPS;
• 32 GB RAM kaip racionalų minimumą aukštos klasės sistemai;
• 2 TB ar didesnį NVMe SSD;
• aukštos kokybės PSU;
• erdvų korpusą ir efektyvų aušinimą.

Jei naudojamas aukšto Hz 4K monitorius, GPU rezervas tampa ypač svarbus.

Kompiuteris kūrybiniam darbui

Kūrybinėse sistemose prioritetai gali skirtis nuo gaming. Video montavimui, 3D, fotografijai ir kitoms profesionalioms užduotims dažnai svarbesni tampa CPU branduoliai, RAM kiekis, VRAM ir SSD talpa.

Tokiai sistemai verta vertinti:

• galingesnį procesorių su daugiau našumo rezervo;
• 32–64 GB RAM ar daugiau pagal projektus;
• GPU pagal naudojamų programų spartinimą;
• 2 TB ar didesnį SSD;
• atskirą diską projektams ar cache;
• ProArt klasės komponentus, jei reikia profesionalių jungčių ir darbo stoties orientacijos.

Kompiuteris AI ir 3D darbams

AI ir dalyje 3D apkrovų vienu svarbiausių parametrų tampa GPU ir jo VRAM. Didesnis vaizdo atminties kiekis gali leisti naudoti didesnius modelius ar projektus.

Tokiose sistemose verta prioritetą teikti:

• GPU su pakankamu VRAM kiekiu;
• 64 GB ar daugiau sistemos RAM, jei to reikalauja darbo eiga;
• talpiam NVMe SSD;
• aukštos klasės PSU;
• geram GPU ir CPU aušinimui.

Kur dažniausiai verta skirti daugiau biudžeto?

Naudojimas	Kam dažniausiai skirti daugiau biudžeto
Full HD esports	CPU ir pakankamai greitam GPU
QHD gaming	GPU ir subalansuotam CPU
4K gaming	GPU
Video ir 3D	CPU, GPU, RAM ir SSD pagal programas
AI darbai	GPU ir VRAM

Ką geriau atnaujinti pirmiausia?

Jei jau turite kompiuterį, nebūtina keisti visko iš karto. Pirmiausia verta nustatyti, kas konkrečiai riboja sistemą.

• Jei žaidimuose GPU nuolat dirba maksimalia apkrova – pirmiausia vertinkite vaizdo plokštę.
• Jei Full HD žaidimuose FPS mažas, o GPU neapkrautas pilnai – gali riboti procesorius.
• Jei trūksta atminties – RAM atnaujinimas gali būti labai paprastas sprendimas.
• Jei trūksta vietos – papildomas SSD dažnai yra lengviausias atnaujinimas.
• Jei naujam GPU neužtenka galios ar jungčių – gali reikėti PSU keitimo.

Komponentų suderinamumo kontrolinis sąrašas

Komponentas	Ką būtina patikrinti
Procesorius	Socket ir pagrindinės plokštės CPU palaikymą
Pagrindinė plokštė	CPU, RAM tipą, formatą, M.2 ir jungtis
RAM	DDR4 ar DDR5, talpą, modulių skaičių, XMP/EXPO
Vaizdo plokštė	Ilgį, storį, PSU galią ir maitinimo jungtį
SSD	M.2 formatą, PCIe kartą ir lizdo palaikymą
PSU	Galią, formatą, GPU jungtis ir kabelius
CPU aušintuvas	Socket, aukštį arba radiatoriaus dydį
Korpusas	Pagrindinės plokštės, GPU, PSU ir aušinimo suderinamumą
Monitorius	GPU jungtis, raišką ir norimą atnaujinimo dažnį

Dažniausios klaidos komplektuojant kompiuterį

1. Per daug biudžeto skirti vienam komponentui

Labai brangus GPU nekompensuos per silpno procesoriaus, prasto PSU ar nepakankamo aušinimo. Sistemos balansas dažnai svarbesnis nei vieno komponento maksimalus našumas.

2. Nepatikrinti socket suderinamumo

Procesorius ir pagrindinė plokštė turi būti ne tik tos pačios platformos, bet ir konkrečiai tarpusavyje suderinami.

3. Supainioti DDR4 ir DDR5

Šie RAM tipai fiziškai ir elektriškai skiriasi. Reikia rinktis tai, ką palaiko pagrindinė plokštė.

4. Nepatikrinti GPU matmenų

Net jei GPU naudoja standartinį PCIe lizdą, ji gali būti per ilga, per stora arba per aukšta pasirinktam korpusui.

5. Per silpnas PSU

Maitinimo šaltinis turi turėti pakankamai galios ir tinkamas jungtis visai sistemai.

6. AIO netelpa į korpusą

Radiatoriaus dydį reikia tikrinti ne tik teoriškai, bet ir atsižvelgiant į RAM, VRM radiatorius ir GPU.

7. RAM perkama neatsižvelgiant į platformą

Labai aukšto dažnio rinkinys ne visada stabiliai veiks su kiekvienu CPU ir pagrindine plokšte.

8. Per mažas SSD

Perkant 500 GB diską naujai gaming sistemai galima greitai pritrūkti vietos, ypač naudojant kelis didelius AAA žaidimus.

9. Brangi pagrindinė plokštė be realios naudos

Jei nenaudosite papildomų PCIe lizdų, kelių M.2, pažangesnio tinklo ar kitų premium funkcijų, labai brangi pagrindinė plokštė nebūtinai suteiks geresnį rezultatą.

10. Pamirštamas monitorius

Kompiuterio komponentus verta rinktis kartu su ekranu. Full HD, QHD ir 4K kelia labai skirtingus reikalavimus GPU.

Kokius kompiuterio komponentus rinktis 2026 metais?

Vienos idealios komplektacijos visiems nėra. Gaming kompiuteryje daugiausia dėmesio dažniausiai verta skirti GPU ir procesoriaus balansui. Kūrybinėje darbo stotyje svarbesni gali būti CPU, RAM, GPU VRAM ir SSD talpa, o AI sistemose GPU bei vaizdo atmintis gali tapti pagrindiniu prioritetu.

Pasirinkus pagrindinius našumo komponentus, būtina nepamiršti platformos – tinkamos pagrindinės plokštės, PSU, korpuso ir aušinimo. Būtent šie komponentai leidžia visai sistemai veikti stabiliai ir palieka galimybių ateities atnaujinimams.

ASUS pagrindines plokštes, vaizdo plokštes, maitinimo šaltinius, korpusus ir kitus produktus galite peržiūrėti ASUS kompiuterių komponentų kategorijoje. Jei kartu komplektuojate visą gaming darbo vietą, verta peržiūrėti ir ASUS monitorius.